[-[0]-]
„Sekmadienio vakarą eisime į homoseksualų naktinį klubą“ – toks buvo jaunimo mainų Šiaurės Airijoje koordinatoriaus planas. Daugelį toks sprendimas sutrikdė: vieni šnabždėjosi ir klausė „Kodėl?“, kitiems buvo smalsu, tretieji – dalinosi įspūdžiais iš pernykščio apsilankymo tame pačiame naktiniame klube. Po apsilankymo „Kremlin“ naktiniame klube kankino tik klausimas – kodėl Leninas?
Heteroseksualai veržiasi pas homoseksualus
Jaunimo mainai, kuriuose teko dalyvauti, kaip jau supratote, vyko Šiaurės Airijoje. Paskutinę naktį leidome Belfast mieste, kuris garsėja kaip „Titaniko“ gimtinė. Airija garsi pub‘ų kultūra, tačiau ne naktinių klubų. Belfaste gausu nedidelių pub‘ų, kurie išsiskiria interjeru, gyva muzika. Jie tikrai verti dėmesio, tačiau dažniausiai yra gana maži. O jaunimo mainuose dalyvavusi kompanija buvo labai didelė. Būtent dėl šios priežasties buvo pasirinktas homoseksualams skirtas naktinis klubas: jis gana erdvus, turi bent kelias sales ir sekmadieniais – didžiausius ir trankiausius vakarėlius Belfast mieste.
Kai jau išsiaiškinome, kodėl ten einame, galima pradėti pasakoti ir apie įspūdžius, patekus į „Kremlin“ barą. Į klubą, kuriame jau linksminosi kiti jaunimo mainų dalyviai, ėjome šešiese: dvi lietuvaitės ir keturi vengrai (trys vaikinai ir mergina). Nors visi – gana tolerantiški, tačiau sekmadienio naktis mums buvo tarsi tolerancijos testas.
Kodėl Leninas?
Pirmas stebinantis dalykas – apsauga. Prie durų stovėjo ne vyrai, o moterys. Ir gana įspūdingos: vyriškos, raumeningos, aukštos, su moderniomis šukuosenomis (kažkas panašaus į EMO madą). Nors, dalis iš mūsų kompanijos stebėjosi, kodėl tie apsauginiai vyrai – su šukuosenomis. Deja, bendro sprendimo nepriėmėm, nes dalis kompanijos taip ir liko įsitikinę, kad ten vyrai, kita dalis – kad moterys.
Antras dalykas, kuris labai užkliuvo ne tik mums, lietuvėms, bet ir kitiems mainų dalyviams – tualetas. Jis buvo tik vienas ir bendras. Dvi kabinos, šalia jų – eilė pisuarų, kriauklės ir didžiulis veidrodis. Negana to, kad gana nejauku laukti eilėje į kabina, kai šalia keletas vyrukų šlapinasi į pisuarus, tualeto kambaryje vakaro eigoje prasidėjo vos ne pagrindinis veiksmas. Klubo lankytojai ten ne tik į eilę spaudėsi atlikinėti gamtinius reikalus, bet ir gražintis, emocingai aiškintis santykių, gražintis ir diskutuoti. Žmonių ir veiksmo ten buvo kur kas daugiau, nei vietos.
Ir, pagaliau, Leninas. Klubo „Kremlin“ interjeras šokiravo. Taip, iš karto pripažįstu, kad dėl to kaltas lietuviškas auklėjimas ir įstatymai. 2008 m. Lietuvoje įsigaliojo Sovietinių ir nacistinių simbolių draudimas. Šių metų liepą net gi buvo kilęs nedidelis skandalas, kai Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai į Lietuvą neįleido sovietine simbolika paženklinto automobilio.
Naktinis klubą jau iš karto išsiskiria pavadinimu „Kremlin“. Jis su kaupu pateisina lankytojų lūkesčius: didžiulę sieną, kuri tęsiasi per du aukštus, puošia Rusijos revoliucionierisus, Tarybų Sąjungos įkūrėjo ir pirmojo jos vadovo Vladimiro Iljičiaus Lenino profilis ir kirilica išskaptuotas užrašas: „Lenin“. Prie lubų kaba trys didžiulės pripučiamos raudonos žvaigždės, kurias puošia kūjis su pjautuvu. Interjero detalėse daug rusiškų užrašų ir simbolių. Viena salė skambiai vadinama Raudonąja aikšte.
„Kremlin“ istorija
Naktinis klubas „Kremlin“ duris atvėrė 1999 m. Šiandien jis yra tris kartus didesnis nei buvo prieš trylika metų. Šis naktinis klubas pasižymi gera reputacija, renginių gausa, todėl jau daug metų išlieka populiarus.
Sovietų Rusijos interjeras – tarsi egzotika, kuri klubą daro dar patrauklesnį, o lietuviškomis akimis žiūrint, truputi šokiruoja. Nepaisant to, interjeras tikrai įspūdingas ir malonus, norintiems pasilinksminti. Nors buvome ten sekmadienį, klubas buvo pilnas žmonių (ne tik mūsiškių, iš jaunimo mainų). Aplinkui tvyrojo savaitgalio nuotaika, daug simptaiškų vyrų porelių (kartais net širdį suspausdavo iš pavydo) ir apkūnių moterų su akinukais.
.jpg){kind=small}
