[-[0]-]
„Laikas.lt“ talentų banke turime įvairiausių kūrėjų pradedant dailinininkais ir fotografais, baigiant bumerangų meistru. Tačiau animatorės dar neturėjome. Iki tol, kol mums neparašė Jolanta.
Kompiuterinių menų ir animacijos studijas Ročesterio UCA (University for the Creative Arts) universitete bebaigianti mergina atsiuntė mums du savo sukurtus animacinius klipus – „Ivan the Bird“ („Paukštis Ivanas“) ir „The Baltic Pixie“ („Baltijos Laumė“)
„Paukštis Ivanas – trumpa istorija apie mechaninį žaislą išmokusį skristi ir pasiekti svajones. Antroji animacija yra apie vieną iš baltų kultūros folkloro istorijų, Laumių Laumę Vaivą“, – trumpai savo kūrinius pristato Jolanta, o mes rodome juos jums:
Paukštis Ivanas
Baltijos Laumė
Talentės nepaleidome nepakalbinę:
Jolanta, kodėl kuri animaciją?
Animacija yra tokia meno forma, kuri gali padėti dar geriau pažinti savo fantaziją: abstrakčios idėjos ne tik grafiškai įgauna pavidalą, bet kartu su judesio plastika tarytum pilnai atgyja ir gyvuoja. Be to, tam kad taptum geru animacijos kūrėju, turi intensyviai studijuoti ne ką kita, o patį gyvenimą, pažinti žmones, įsiklausyti į istorijas.
Animacijos kūrimas – sunkiai suvokiamas procesas. Ar gali trumpai papasakoti, kaip gimsta klipas? Kiek laiko užtrunka pagaminti vieną poros minučių video?
Tai išties sunkiai suvokiamas procesas, nors dar tebegalioja įsitikinimas, kad piešiniai ar animacijos sukurtos naudojant kompiuterį yra paprasčiausias triukas: paspaudei mygtuką ir kompiuteris už tave viską atliko. Net esu gavosi patarimų baigti tingėti ir pasirinkti „tikrą“ veiklą.
Tačiau tiesa yra ta, kad į kiekvieną smulkų aspektą įeina valandų valandos darbo.
Viskas prasideda nuo idėjos ir koncepto plėtojimo (prieš-produkcija): sustruktūruoji istoriją, apibrėži veikėjo savybes, niuansus. Taip pat plėtoji grafinį šių idėjų pateikimą: koncepcinius aplinkos bei veikėjų dizainus, kiekvieną siužeto liniją paverti į grafinį eskizą ir sudėlioji storibordus (vizualinį istorijos išsprendimą). Taip pat surandi aktorius balso įrašui atlikti.
Tada esi pasirengęs žengti į produkciją. Ten pradedi virtualų modeliavimą 3D programose. Paišai tekstūrų išklotines, sudėlioji kaulų, raumenų simuliacijos sistemas, įdiegi veido išraiškų sistemas bei sumodeliuoji apie 20 skirtingų veido povyzų (akių mirksėjimą, antakių kilnojimą, akių primerkimą, šypsenas, raidžių tarimo formas ir teatralines išraiškas).
Tada prasideda didžiausias iššūkis – animavimas. Nusifilmuoji save vaidinantį ir pradedi pozų fiksavimą laiko juostoje. Praeini tris animavimo stadijas (išblokavimas, blokų įterpiniai, niuansai). Tada vieni paskutiniųjų produkcijos veiksmų yra apšvietimo sustatymas ir renderinimo („kadrų kepimo“) nustatymai.
Postprodukcijoje surenkama visa kadruotė ir dirbama prie efektų bei bendro stiliaus. Galiausiai visa filmo juosta sumontuojama ir pritaikomi garso efektai bei muzika.
Taigi reziumuojant, dirbant vienam pačiam ir norint sukurti 2 minučių 3D filmuką, reikėjo penkiolikos savaičių – beveik keturių mėnesių.
Tavo mėgstamiausias animacinis filmas/filmukas?
Jų daugybė, ir sąrašas nuolat atsinaujina. Nuostabiai įkvepiantys yra Andrew Huang darbai, filmai „Solipsist“, „Persepolis“, taip pat Hiyao Miyazaki sukurti „Sihira nuotykių pasaulyje“, „Mano kaimynas totoro“, „Vaikščiojanti Haulo pilis“. Bet sąrašiuką sėkmingai tęsčiau.
Daugiau Jolantos animacijos darbų galima rasti jos internetinėje galerijoje adresu http://jolantasketch.blogspot.com/p/portfolio-gallery.html
