Krikščioniškos kapinės kitame pasaulio krašte visiškai nepanašios į lietuviškas. Akį traukia ryškiaspalviai paminklai, statulėlės ir kažin ar sugebėtume rasti du vienodus kūrinius.
Vieniems mirusiesiems pastatyti nedideli „namukai“, kuriuose gausu religinių paveikslėlių, mirusiojo nuotraukų ir daiktų. Kituose mirusiuosius saugo namukai – užuovėjos, kuriuose glaudžiasi angelai, Mergelė Marija arba kiti šventieji. „Sargo“ vaidmenį kartais pavesta atlikti ir šuniui, kaktusui.
Kai vieniems svarbus mirusiojo saugumas Amžinybėje, kiti pasiruošę iškeliavusiems Anapilin dar ir kitaip padėti – priemonėmis, palengvinančioms pasiekti iš aukščiau numatytą tikslą. Tam gali būti tinkamas automobilis, ramentai, valtis.
Dalyje kapų pasirūpinta, kad mirusiajam niekada netrūktų vandens ir savos lovos.
Šių atrodytų nesuderinamų religinių elementų apjungimą lėmė Meksikos čiabuvių ir atvykėlių papročių apjungimas. Krikščionybėje tai įprastas dalykas – į tikėjimą lokaliai arba globaliai įtrauki tam tikrus buvusių tikėjimų elementus.
