tyrimai

Testas: koks jūsų organizmo biologinis amžius
Testas: koks jūsų organizmo biologinis amžius

Kaip žinia, pase įrašytas amžius gali nesutapti su jūsų organizmo biologiniu amžiumi. O gydytojai dažniausiai sako, kad jums metų yra tiek, kiek jų yra jūsų kraujagyslėms.

VU fizikai atrado naujo tipo magnetinį lauką
VU fizikai atrado naujo tipo magnetinį lauką

Vilniaus universiteto (VU) fizikai teoretikai atrado, kad šaltųjų atomų dujų debesėlyje dalelės gali judėti it veikiamos į visas puses iškart nukreipto magnetinio lauko. Tikimasi, kad ateityje šis atradimas prisidės prie naujų sukinių valdymo metodų kūrimo. Efektyvus sukinių perdavimas, valdymas ir detektavimas leistų kurti naujo tipo prietaisus, kurie galėtų būti efektyvesni ir greitesni už dabartinę elektroniką.

„Mokslo sriuba“: kaip mokslininkai tyrinėja ląsteles? (video)
„Mokslo sriuba“: kaip mokslininkai tyrinėja ląsteles? (video)

Iš ko mes esame sudaryti? Turbūt visi atsakysime, kad iš daugybės ląstelių ­ labai mažyčių, nesudėtingų ir nežymią funkciją atliekančių kūno dalelių. Tačiau iš tiesų šias daleles galime įsivaizduoti kaip… ištisus miestus. Ląstelėse ne tik veikia įvairios už konkrečias funkcijas atsakingos tarnybos ­ energijos elektrinės, fabrikai, atliekų šalinimo tarnyba, paštas, bet taip pat egzistuoja įstatymai. Tokių pagal griežtą tvarką veikiančių miestų kiekvieno iš mūsų kūne yra trilijonai.

Tyrimas: pinigai beždžiones pavertė banditais ir prostitutėmis
Tyrimas: pinigai beždžiones pavertė banditais ir prostitutėmis

Mokslininkai išsiaiškino, kad pinigai pakeičia net beždžiones.

Faktų pusryčiai. Ko galbūt nežinojote apie meilę...
Faktų pusryčiai. Ko galbūt nežinojote apie meilę…

Per „Faktų pusryčių“ gyvavimo laikotarpį surinkome nemažai įdomių faktų apie įvairius dalykus, reiškinius, žmones, bet… Bet panašu, jog pamiršome vieną svarbiausių – meilę. Taigi šiandien taisome savo klaidą ir pateikiame jums keletą galbūt dar negirdėtų faktų apie šį keistą jausmą.

Mokslininkai teigia aptikę pirmąjį dvigalvį jautinį ryklį (foto)
Mokslininkai teigia aptikę pirmąjį dvigalvį jautinį ryklį (foto)

Dvigalvis jautinio ryklio mažylis buvo rastas praeitais metais, kai Meksikos Įlankoje žvejojęs žvejys pagautos ryklio patelės gimdoje rado negimusį rykliuką. Toks radinys nustebino ne tik žveją, bet ir mokslininkus, kuriems jis nugabeno keistą gyvį.

Sulėtinta kamera: kaip gyvūnai nusipurto vandenį? (video)
Sulėtinta kamera: kaip gyvūnai nusipurto vandenį? (video)

Praktiškai visi kailį turintys gyvūnai kratosi, kad pašalintų nuo savęs vandenį. Tai jie daro ne tik dėl komforto, bet ir dėl būtinybės: šlapias kailis sumažina žinduolio kūno temperatūrą, o tai šiltakraujams gyvūnams gali kartais baigtis ir mirtimi.

Kodėl žmonės meluoja?
Kodėl žmonės meluoja?

Moterys meluoja norėdamos paguosti, vyrai norėdami save išaukštinti. Turtingieji meluoja dažniau. Darbe melas įprastesnis nei šeimoje. Išvada viena: meluoja visi.

„Ryžaplaukiams“ skauda labiau ir kitos jų bėdos
„Ryžaplaukiams“ skauda labiau ir kitos jų bėdos

Šiuolaikinės mokslininkų studijos rodo, kad „ryžaplaukiai“ blogiau toleruoja skausmą, tačiau gali valgyti karštesnį maistą.

Kam naudingas globalinis atšilimas?
Kam naudingas globalinis atšilimas?

Globalinio atšilimo reiškinys daugeliui puikiai žinomas jau iš mokyklos suolo, tačiau retas susimąsto, kam tai gali būti naudinga ir kiek tame tiesos. Ar globalinis atšilimas gali būti tiesiog globaliniu melu siekiant pasipelnyti?

Tyrimai dėl krūties vėžio gali padaryti daugiau žalos nei naudos
Tyrimai dėl krūties vėžio gali padaryti daugiau žalos nei naudos

Remiantis naujausiu tyrimu, diagnostiniai patikrinimai dėl krūties vėžio dažnai padaro daugiau žalos nei naudos ir yra tik perpus mažiau efektyvūs, nei buvo anksčiau manoma, praneša „telegraph.co.uk”.

Tyrimų programos yra sudarytos siekiant diagnozuoti vėžį dar ankstyvojoje stadijoje. Tačiau šie tyrimai taip pat gali suklaidinti diagnozės nustatymą.

Naujausias Didžiosios Britanijos Sautamptono universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad neigiami padariniai prilygsta pusei tyrimų daromos naudos. Tai reiškia, jog, pavyzdžiui, tyrimas metais gali pailginti krūties vėžiu sergančios moters gyvenimą, tačiau kita pacientė gali pusmetį kęsti nereikalingą gydymą.

Remiantis anksčiau atliktu tyrimu, iš 2 tūkst. atliktų tyrimų 200 moterų buvo nustatyta neteisinga diagnozė, dešimčiai jų buvo atlikta nereikalinga operacija, ir tik viena gyvybė išgelbėta.

„Žala beveik didesnė už naudą atsižvelgiant į gyvenimo trukmę (…). Siekiant išgelbėti gyvybę moteriai atliekama operacija, bet dar dešimčiai panašių atvejų atliekama operacija, kurios nereikia”, – teigė tyrimui vadovavęs profesorius Džeimsas Rafteris (James Raftery).

Sveikais save laiko tik pusė Lietuvos gyventojų
Sveikais save laiko tik pusė Lietuvos gyventojų

Rimtų sveikatos problemų turi kas šeštas suaugęs Lietuvos gyventojas, o prasčiausiai savo sveikatą apibūdina vyresni nei 50 metų šalies žmonės. Daugiau nei trečdalis penkiasdešimtmečių ir vyresnių tikina, kad jų sveikatos būklė yra bloga.
Tokius rezultatus atskleidė UAB „Valentis” užsakymu atliktas sociologinis tyrimas, kurį vykdė bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos Tyrimai“.
Savo sveikatą kaip gerą apibūdino vos 50 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų, 34 proc. žmonių teigė, kad jų sveikata yra vidutinė. Net 16 proc. apklaustųjų nurodė, kad jų sveikata yra bloga, o iš jų 2 proc., kad labai bloga.
Anot gydytojos Reginos Žukauskienės, tokie tyrimo rezultatai yra pribloškiantys. „Esama situacija parodo, kad Lietuvos gyventojai nesirūpina savo sveikata, o tai bylojantys duomenys yra daugiau nei baisūs. Tyrimas tik patvirtina, kad sveikata lietuviams nėra prioritetas. Pasirūpinti savimi žmonės pamiršta pasinėrę į darbus ir šeimos rūpesčius, o norint gyventi pilnavertį gyvenimą turėtų būti visiškai kitaip“, –pažymi R. Žukauskienė.
Trisdešimtmečių ir vyresnių gyventojų sveikatos vertinimai labai skyrėsi nuo 15-29 metų jaunimo atsakymų. Savo sveikatą kaip blogą apibūdino ketvirtadalis (23 proc.) vyresnių nei 30 metų žmonių, 43 proc. šios grupės asmenų nurodė, kad jų sveikata yra vidutiniška.
Blogiausiai savo sveikatos būklę vertino vyresni nei 50 metų žmonės – gera sveikata džiaugiasi vos 15 proc. asmenų. Kas antras (49 proc.) savo sveikatą vertina kaip vidutinišką, o daugiau nei trečdalis (31 proc.) – kaip blogą. Nė vienas tokio amžiaus žmogus savo sveikatos būklės neįvertino kaip labai geros. Tuo metu devyni iš dešimties (88 proc.) jaunimo savo sveikatos būklę laiko gera.
Tyrimo metu 100 Lietuvos vietovių buvo apklausti 1006 šalies gyventojai nuo 15 iki 74 metų. Tyrimas atliktas šių metų gegužės – birželio mėnesais.

Naujos kartos šviesa skatins dirbti efektyviau (Interviu)
Naujos kartos šviesa skatins dirbti efektyviau (Interviu)

Vilniaus universiteto mokslininkai, kartu su kolegomis iš užsienio vykdo tyrimus, kurių tikslas – sukurti apšvietimą, padėsiantį neįprastai taupyti elektros energiją. Naujos kartos šviesa leis dirbti efektyviau nei iki šiol, taip pat mažins klaidų skaičių.