Ar nuolat jaučiate, kad nesate pakankamai geri? Ar tai taip stipriai veikia jūsų savivertę, kad pradedate jaustis nevisaverčiai bendraudami su kitais? Tai gali būti nepilnavertiškumo kompleksas.
Kas yra nepilnavertiškumo kompleksas?
Nepilnavertiškumo komplekso sąvoką 1907 m. pristatė psichologas Alfredas Adleris. Jis šį terminą apibrėžė kaip „pagrindinį nepakankamumo ir nesaugumo jausmą, kylantį dėl realių ar įsivaizduojamų fizinių ar psichologinių trūkumų”. Kitaip tariant, nepilnavertiškumo kompleksas yra nuolatinis jausmas, kad esate prastesni už kitus, ir tikėjimas, kad esate nepakankamai geri.
Anot Adlerio teorijos, visi tam tikru gyvenimo momentu jaučiame nepilnavertiškumą. Tačiau, nors trumpalaikis nepasitikėjimas savimi gali motyvuoti tobulėti, tie, kurie kenčia nuo nepilnavertiškumo komplekso, nuolat jaučia żemą savivertę, kuri tampa jų kasdienio gyvenimo dalimi.
Nepilnavertiškumo kompleksų tipai
Adleris išskyrė du nepilnavertiškumo kompleksų tipus:
- Pirminis nepilnavertiškumo kompleksas – atsiranda vaikystėje, kai vaikas jaučiasi bejėgis arba yra lyginamas su kitais, pavyzdžiui, su broliais ir seserimis.
- Antrinis nepilnavertiškumo kompleksas – išsivysto suaugus, kai nepavyksta pasiekti asmeninių tikslų ar užžsibrėžtų rezultatų. Tai gali būti nuolat augantis jausmas arba reakcija į konkrečius gyvenimo įvykius, tokius kaip nesėkmė darbe ar prasti akademiniai rezultatai.
Nepilnavertiškumo kompleksas ir pranašumo kompleksas
Neretai manoma, kad nepilnavertiškumo kompleksas yra visiškai priešingas pranašumo kompleksui, tačiau iš tiesų šie du reiškiniai gali kilti iš tos pačios priežasties. Pranašumo kompleksas pasireiškia perdėtu savo gebėjimų suvokimu ir nepagrįstu pasitikėjimu savimi. Pasak Adlerio, kai kurie žmonės, norėdami paslėpti savo vidines baimes ir nesaugumą, gali pernelyg pabrėžti savo pranašumą ir menkinti kitus.

Kaip atpažinti nepilnavertiškumo kompleksą?
Nepilnavertiškumo kompleksas gali pasireikšti skirtingai. Kartais tai gali reikštis socialiniu atsiribojimu nuo labiau pasiekusių žmonių, o kartais – perdėtu konkurencingumu. Dažniausi jo simptomai yra:
- žema savivertė ir nepasitikėjimas savimi;
- Perdėtas jautrumas kritikai (taip pat ir komplimentams);
- Nuolatinis savęs lyginimas su kitais;
- Socialinio gyvenimo vengimas;
- Nuolatinis kaltės ar gėdos jausmas dėl savo veiksmų;
- Savo pasiekimų nuvertinimas;
- Nuolatinis nerimas ir nervingumas;
- Dėmesio ir pritarimo siekimas;
- Sunkumai ginant savo nuomonę ir poreikius.
Kodėl jaučiuosi nepilnavertis?
Anot Adlerio teorijos, vaikystės patirtys gali turėti didžiulę įtaką žmogaus savivertei. Nuolatinė tėvų kritika ar pagyrų trūkumas gali formuoti žmogaus suvokimą apie save ir savo vertę. Be to, šiuolaikinės visuomenės socialiniai ir kultūriniai lūkesčiai taip pat gali skatinti nepasitikėjimą savimi.
Socialinės medijos taip pat gali didinti nepilnavertiškumo jausmą. 2018 m. atliktas tyrimas parodė, kad tarp socialinių tinklų naudojimo ir depresijos simptomų, tokių kaip menkavertiškumo jausmas, yra stipri sąsaja.
Ką daryti, jei jaučiatės nepilnaverčiu?
- Atpažinkite savo stipriąsias puses. Užrašykite savo privalumus ir stipriąsias savybes, kad galėtumėte lengviau sugrąžinti pasitikėjimą savimi.
- Nustatykite realistiškus tikslus. Dideli ir nerealūs lūkesčiai gali kelti nusivylimą, todėl svarbu suskaidyti tikslus į mažesnius, pasiekiamus etapus.
- Keiskite požiūrį į palyginimus su kitais. Vietoj to, kad menkintumėte save, naudokite kitų sėkmę kaip įkvepimą.
- Išsiaiškinkite savo jausmų priežastis. Pasvarstykite, kada pirmą kartą pradėjote jaustis nepilnaverčiu ir kokios patirtys galėjo tai nulemti.
- Apsvarstykite terapijos galimybę. Kognityvinė elgesio terapija (KET) gali padėti pakeisti neigiamus savęs vertinimo modelius ir sustiprinti savivertę.
Jei nuolat jaučiate, kad nesate pakankamai geri, svarbu nepamiršti, kad kiekvienas žmogus yra vertingas ir turi unikalių stiprybių. Su tinkamomis priemonėmis ir požiūrio keitimu galima įveikti nepilnavertiškumo kompleksą ir susigrąžinti pasitikėjimą savimi.