Laikas.lt
Parengta pagal wired.com informaciją.
Žiniasklaidoje dažnai skaitome apie klimato pokyčių sukeliamą ištisų amfibijų (ir ne tik jų) rūšių išnykimą, tačiau mokslininkai pateikia ir džiugių žinių – kasdien atrandama vis naujų rūšių, o bendras amfibijų atstovų skaičius viršija 7 tūkstančius.
„Susidomėjimas amfibijomis ėmė augti tuomet, kai tapo aišku, kad jos sparčiai nyksta. Kuomet 2000 – aisiais įkūrėme Amphibiaweb manėme, kad apie šiuos gyvūnus žinome paknakmai daug, bet dabar matome, kad kiekvieną savaitę atrandamos apie trys naujos rūšys,“ – kalbėjo Kalifornijos universiteto biologas Davidas Wake’as.
Kviečiame pasižiūrėti, ką per pastarąjį dešimtmetį nuveikė mokslininkai ir pristatome naujausiai atrastų amfibijų rūšių penketuką.
Centrolene sabini stiklinė varlė
Alessandro Catenazzi nuotrauka
Liepos 29-ąją mokslininko Alessandro Catenazzi rasta ir aprašyta varlė tapo 7 000-ąja Amphibiaweb katalogo nare. Ši mažutė varlė buvo aptikta Peru, Kosnipata slėnyje, 9 tūstančių pėdų aukštyje. Mokslininkai šias varles vadina stiklinėmis, nes gyvūnėlių oda yra permatoma, pro ją aiškiai matyti kaulai ir vidaus organai. Vėsiomis naktimis patinai garsiai kviečia pateles, kurios vėliau deda kiaušinius po lapais,esančiais virš upeliukų.
Hyloscirtus princecharlesi medvarlė
Luis Coloma nuotrauka
Varlė savo vardą gavo jo prakilnybės princo Čarzlo garbei – vyras tiek ilgai ir intensyviai kovoja bei bando atreipti visuomenės dėmesį į atogrąžų miškų nykimą, kad net gavo Varlių princo pravardę. Šios varlės turi joms būdingas oranžines dėmes ir gyvena tekančiuose vandenyje Ekvadoro miškų ūkanose. Princo Čarzlo varles rado, aprašė ir jos vardą suteikė Luisas Coloma ir jo kolegos.
Bolitoglossa splendida salamandra
Eduardo Boza-Oviedo nuotrauka
Buvo rastas tik vienas šios salamandrų rūšies atstovas, tačiau DNR tyrimas išsklaidė abejonių likučius – tai tikra nauja rūšis. Šios salamandros gyvena Kosta Rikos kalnų glūdumoje, žygis iki jų buveinių itin sudėtingas ir varginantis, trunkantis keletą dienų. Rūšį aprašė minėjo tinklapio įkūrėjas Davidas Wake’as kartu su kolega iš Kosta Rikos Eduardo Boza-Oviedo. „Jų kūnas blizgantis, juodas, o nugara raudona, kaip Heinz kečupas. Jos margintos Heinz garstyčių geltonumo dėmėmis,“ – kūrybiškai salamandrų spalvą apibūdino mokslininkas.
Rhinella inopina rupūžė
Danusy Lopes Santos nuotrauka
Rhinella inopina rūšies rupūžės gyvena sezoniniuose centrinės Brazilijos miškuose. Jų spalva svyruoja nuo gelsvos kreminės iki rusvos, kartais ant kūno galima išvysti rudų dėmelių. Rupūžes atradęs ir aprašęs mokslininkas Willianas Vaz – Silva iš Brazilijos amfibijų galvą įvardijo, kaip „labiau plačią nei ilgą.“
Bolitoglossa guaneae salamandra
Andrés Acosta-Galvis nuotrauka
Smulkios salamandros gyvena Kordiljerų kalnuose. Žinoma, kad jų ten būta dar 600 metų prieš mūsų erą, tačiau ilgą laiką buvo manyta, kad šios amfibijos išnyko. Andrés Acosta-Galvisas surado nemažą skaičių šių gyvūnų ir įrodė priešingai.
