Kortizolis – tai svarbus hormonas, kurį gamina antinksčių liaukos. Jis padeda organizmui reaguoti į stresą, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, medžiagų apykaitą, kraujospūdį ir imuninės sistemos veiklą. Tai yra „kovos arba pabėgimo“ hormonas, kuris padeda organizmui pasiruošti stresinėms situacijoms. Tačiau, kai kortizolio kiekis kraujyje išlieka padidėjęs ilgesnį laiką, gali pasireikšti rimti sveikatos sutrikimai.
Kokie yra padidėjusio kortizolio simptomai?
Kortizolio perteklius gali sukelti įvairius simptomus, kurie skirtingiems žmonėms pasireiškia skirtingai. Dažniausiai simptomai ryškėja palaipsniui, ypač jei hormonų disbalansas trunka ilgai.
1. Svorio padidėjimas
Kortizolis reguliuoja medžiagų apykaitą, todėl ilgalaikis jo perteklius gali sulėtinti medžiagų apykaitą ir paskatinti svorio augimą. Ypač dažnai svoris kaupiasi pilvo, veido, kaklo ir viršutinės nugaros srityse, net jei žmogus nekeičia savo mitybos įpročių.
2. Odos ir plaukų pokyčiai
Kortizolis gali ploninti odą, todėl lengvai susidaro mėlynės, gali atsirasti purpurinės strijos (tempimo žymės). Kai kuriems žmonėms padidėja plaukuotumas ant veido ar kaklo, o kiti gali pastebėti plaukų slinkimą ar retėjimą.
3. Nuotaikos ir psichikos sveikatos svyravimai
Padidėjęs kortizolio lygis siejamas su nerimu, depresija, nuotaikų kaita ir net nemiga. Bent pusė žmonių, sergančių Cushingo sindromu (sunkesne ilgalaikio kortizolio pertekliaus forma), kenčia nuo depresijos.
4. Nuovargis ir raumenų silpnumas
Ilgainiui kortizolis ardo raumenų audinį, todėl žmogus gali jausti silpnumą, ypač klubų, pečių ir šlaunų srityje. Dažnas simptomas – tiek fizinis, tiek psichinis išsekimas.
5. Reprodukciniai sutrikimai
Hormonų disbalansas daro įtaką lytinėms funkcijoms. Moterims gali pasireikšti nereguliarus menstruacinis ciklas arba jis gali visai išnykti. Vyrams sumažėja lytinis potraukis, gali pasireikšti erekcijos sutrikimai ar sumažėjęs vaisingumas.

Galimos padidėjusio kortizolio kiekio komplikacijos
Padidėjęs kortizolio kiekis organizme ilgainiui gali sukelti rimtesnes sveikatos problemas:
- Cukrinis diabetas – dėl insulino rezistencijos padidėja gliukozės kiekis kraujyje.
- Aukštas kraujospūdis (hipertenzija) – padidėjęs kortizolio kiekis apsunkina kraujagyslių darbą.
- Osteoporozė – ilgalaikis hormono poveikis silpnina kaulus, padidina lūžių riziką.
- Širdies ir kraujagyslių ligos – ilgalaikis stresas organizmui padidina infarkto, insulto ar trombozės riziką.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu pastebite bent kelis iš minėtų simptomų, verta pasitarti su šeimos gydytoju. Jis gali nukreipti jus pas endokrinologą, kuris paskirs tyrimus – dažniausiai kraujo, šlapimo ar seilių testus – kad būtų nustatytas kortizolio kiekis. Laiku diagnozavus padidėjusį kortizolį, galima išvengti rimtesnių komplikacijų.
Skubiai kreiptis į gydytojus reikia, jei pasireiškia:
- Kaulų lūžiai be didelio sužalojimo
- Staigus regos, kalbos ar judėjimo sutrikimas
- Aštrus galvos skausmas
- Kvėpavimo sutrikimai ar krūtinės skausmas
Gydymas
Gydymo būdas priklauso nuo kortizolio padidėjimo priežasties. Dažniausiai gydymas apima:
- Gyvenimo būdo korekciją – streso valdymas, miego režimo laikymasis, subalansuota mityba, fizinis aktyvumas
- Vaistai – jei būtina mažinti kortizolio gamybą ar gydyti susijusias ligas
- Chirurginis gydymas – jei perteklių sukelia antinksčių ar hipofizės auglys
- Hormonų terapija – padėti atkurti hormonų pusiausvyrą
Kortizolis yra būtinas organizmui, tačiau per didelis jo kiekis gali turėti žalingą poveikį. Svarbu atkreipti dėmesį į simptomus, ypač jei jie trunka ilgai, ir nedelsti kreiptis į gydytoją. Anksti nustatytas sutrikimas dažnai sėkmingai gydomas, o savijauta gali žymiai pagerėti.
Šaltinis: https://www.health.com/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.