Pasitikėjimas savimi ir savivertė – du dažnai painiojami terminai, kurie iš tiesų turi skirtingas reikšmes ir skirtingai veikia mūsų gyvenimą. Nors abu yra svarbūs psichologinei gerovei, supratimas, kuo jie skiriasi, gali padėti geriau pažinti save ir siekti asmeninio augimo. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kuo skiriasi pasitikėjimas savimi nuo savivertės, remdamiesi psichologų įžvalgomis.
Kas yra pasitikėjimas savimi?
Pasitikėjimas savimi – tai tvirtas tikėjimas savo gebėjimais atlikti tam tikras užduotis, pasiekti išsikeltus tikslus ar sėkmingai įveikti iškilusius iššūkius. Tai yra situacinis ir įgūdžiais pagrįstas jausmas. Tai reiškia, kad pasitikėjimas savimi nėra universalus – jis priklauso nuo konkrečios srities ar veiklos. Pavyzdžiui, galite labai pasitikėti savo gebėjimu vesti viešas kalbas, tačiau visiškai nepasitikėti savo sportiniais įgūdžiais, tokiais kaip plaukimas ar komandinis sportas.
Pasitikėjimas savimi dažnai grindžiamas ankstesne patirtimi ir pasiekimais. Kuo daugiau sėkmingų patirčių turime tam tikroje srityje, tuo labiau pasitikime savo gebėjimais toje srityje. Tačiau pasitikėjimas savimi gali būti trapus ir pažeidžiamas, nes nesėkmės, kritika ar neigiama patirtis gali jį susilpninti arba net sunaikinti. Todėl svarbu nuolat dirbti su savimi, mokytis iš klaidų ir siekti tobulėjimo, kad išlaikytume ir stiprintume pasitikėjimą savimi.
Kas yra savivertė?
Savivertė – tai bendras savo vertės suvokimas, nepriklausomai nuo pasiekimų ar išorinių veiksnių. Tai gilus įsitikinimas, kad esate vertas meilės, pagarbos ir laimės tiesiog už tai, kad esate. Savivertė yra pastovesnė ir mažiau priklausoma nuo konkrečių situacijų nei pasitikėjimas savimi.
Savivertė formuojasi vaikystėje, veikiama tėvų, artimųjų ir aplinkos. Teigiama aplinka, palaikymas ir besąlygiška meilė padeda ugdyti aukštą savivertę. Tačiau kritika, atmetimas ir neigiama patirtis gali ją susilpninti.

Pagrindiniai skirtumai tarp pasitikėjimo savimi ir savivertės
Sužinokite esminius skirtumus tarp pasitikėjimo savimi ir savivertės, dviejų skirtingų, bet vienas kitą papildančių sąvokų:
- Objektas. Pasitikėjimas savimi orientuotas į gebėjimus atlikti konkrečias užduotis, o savivertė – į savo vertę kaip žmogaus.
- Priklausomybė. Pasitikėjimas savimi dažnai priklauso nuo pasiekimų ir sėkmingų patirčių, o savivertė turėtų būti nepriklausoma nuo išorinių veiksnių.
- Pastovumas. Pasitikėjimas savimi gali kisti priklausomai nuo situacijos ir aplinkybių, o savivertė yra pastovesnė ir atsparesnė išoriniam poveikiui.
- Šaltinis. Pasitikėjimas savimi grindžiamas patirtimi, įgūdžiais ir sėkmingais rezultatais, o savivertė – įsitikinimais apie save, savo vertę ir teisę būti laimingam.
Supratę šiuos skirtumus, galėsite efektyviau dirbti su abiem aspektais ir kurti stipresnį pagrindą savo psichologinei gerovei.
Kodėl svarbu turėti ir pasitikėjimą savimi, ir savivertę?
Tiek pasitikėjimas savimi, tiek savivertė yra svarbūs psichologinei gerovei. Pasitikėjimas savimi padeda siekti tikslų ir įveikti iššūkius, o savivertė suteikia vidinę ramybę ir pasitenkinimą gyvenimu.
Žmonės, kurie pasitiki savimi, bet neturi savivertės, gali būti linkę į perfekcionizmą ir nuolatinį poreikį įrodyti savo vertę. Jie gali bijoti nesėkmių ir būti labai kritiški sau.
Žmonės, kurie turi savivertę, bet nepasitiki savimi, gali būti patenkinti savo gyvenimu, bet vengti iššūkių ir nepasinaudoti savo potencialu.
Geriausia turėti ir pasitikėjimą savimi, ir savivertę. Tai leidžia siekti tikslų, nebijoti nesėkmių ir vertinti save nepriklausomai nuo pasiekimų.

Kaip ugdyti pasitikėjimą savimi ir savivertę?
Štai keletas praktinių patarimų, kaip kryptingai ugdyti pasitikėjimą savimi ir stiprinti savivertę:
- Nustatykite realius, pasiekiamus tikslus. Pradėkite nuo mažų, konkrečių tikslų, kuriuos galite pasiekti, ir palaipsniui kelkite kartelę. Švęskite kiekvieną savo pasiekimą, kad ir koks mažas jis atrodytų. Tai padės jums pajusti sėkmės skonį ir didins pasitikėjimą savo gebėjimais.
- Mokykitės naujų dalykų ir tobulinkite įgūdžius. Nuolatinis mokymasis ir naujų įgūdžių įgijimas ne tik praplečia jūsų akiratį, bet ir didina pasitikėjimą savimi. Pasirinkite sritis, kurios jus domina, ir skirkite laiko tobulėjimui.
- Rūpinkitės savo fizine ir psichine sveikata. Skirkite laiko poilsiui, kokybiškam miegui, sveikai mitybai ir reguliariai fizinei veiklai. Rūpinimasis savimi padeda jaustis geriau fiziškai ir emociškai, o tai tiesiogiai veikia jūsų savivertę.
- Būkite atjaučiantys sau ir atlaidūs. Nebūkite per daug kritiški sau ir priimkite savo klaidas kaip natūralią mokymosi proceso dalį. Vietoj savikritikos, stenkitės suprasti, kas nutiko, ir kaip galite pasielgti geriau kitą kartą.
- Atsikratykite neigiamų įsitikinimų ir savęs ribojimo. Identifikuokite neigiamus įsitikinimus apie save ir savo galimybes. Klauskite savęs, ar šie įsitikinimai yra pagrįsti, ir pakeiskite juos teigiamais, palaikančiais teiginiais.
- Bendraukite su palaikančiais ir pozityviais žmonėmis. Praleiskite laiką su žmonėmis, kurie jus palaiko, vertina ir įkvepia. Venkite bendravimo su žmonėmis, kurie jus kritikuoja, žemina ar skleidžia neigiamą energiją.
- Kreipkitės į specialistą, jei jaučiate, kad jums sunku. Jei jaučiate, kad jums sunku ugdyti pasitikėjimą savimi ar savivertę savarankiškai, nedvejokite kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą. Profesionalus specialistas gali padėti jums įveikti vidinius barjerus ir išmokti efektyvių strategijų.
Atminkite, kad pasitikėjimo savimi ir savivertės ugdymas yra nuolatinis procesas, reikalaujantis kantrybės, atsidavimo ir pastangų. Tačiau investicija į save yra viena geriausių investicijų, kuri atsiperka su kaupu.
Supratimas, kuo skiriasi pasitikėjimas savimi nuo savivertės, yra pirmas žingsnis link geresnės psichologinės gerovės. Ugdykite abu šiuos aspektus ir mėgaukitės pilnaverčiu gyvenimu!
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.