Vienatvė kai kuriems žmonėms būna laikina, o kitiems – ji tampa nuolatiniu palydovu, kuris nepaleidžia. 2023 m. JAV Generalinio chirurgo pranešime vienatvė buvo įvardyta kaip epidemija. Remiantis duomenimis, vienas iš dviejų suaugusiųjų jaučiasi vienišas (HHS, 2023). Vienatvė daro plačią įtaką sveikatai ir savijautai: ji gali paveikti nuotaiką, apetitą, energijos lygį. Be to, kaip rodo nauji tyrimai, vienatvės našta keičia mūsų pasaulėžiūrą.
Svarbu atskirti vienatvę nuo buvimo vienu, nes šios dvi būsenos ne visada susijusios. Buvimas vienu gali būti sąmoningas pasirinkimas, kuris leidžia žmogui atsiriboti, atsigauti ar skirti laiko savirefleksijai. Tuo tarpu vienišumas yra emocinė būsena, kuri kyla iš nepatenkinto artumo, ryšio ar priklausymo poreikio. Žmogus gali jaustis vienišas net būdamas apsuptas kitų, jei jaučia, kad nėra suprastas ar emociškai palaikomas. Taip pat galima būti vienu ir jaustis visiškai patenkintu bei susietu su kitais, pavyzdžiui, per stiprius vidinius ryšius ar bendrumo jausmą su platesne bendruomene. Tai rodo, kad vienišumas labiau susijęs su mūsų vidiniu suvokimu ir santykių kokybe nei su fiziniu aplinkinių buvimu.
Vienatvė trukdo socialiniam suvokimui, iškreipdama, kaip vieniši žmonės mato kitų sąveikas su jais. Tai galų gale verčia mus dar labiau jaustis vienišais. Mokslininkai teigė, kad vienatvė gali aktyviai trukdyti žmonėms visiškai pajusti kasdienių teigiamų tarpasmeninių sąveikų poveikį. Dar daugiau – vienatvė gali veikti taip, kad žmonės liktų vieniši. Pakeisdama tai, kaip vieniši žmonės patiria bendravimą su kitais, vienatvė gali sumažinti šių santykių kokybę.
Lėtinės vienatvės našta
Tyrėjai Lemay ir kolegos (2024) atliko tris empirinius tyrimus, naudodami apklausas ir kasdienio dienoraščio metodus bei analizuodami daugiau nei 1 000 savanorių atsakymus, siekdami nustatyti, kaip vienatvė gali sukelti dar didesnį vienišumą net ir teigiamų socialinių sąveikų akivaizdoje. Jų darbas parodė, kad vieniši žmonės dažnai turi rūpestingų ir palaikančių draugų bei romantinių partnerių, tačiau nemato pozityvumo, kurį šie žmonės jiems siunčia. Vieniši žmonės dažniau suvokė, jog sulaukia mažiau rūpesčio ir mažiau dėmesio iš artimų žmonių, palyginti su tais, kurie nesijautė vieniši, net kai kiti rodikliai neparodė skirtumų (Lemay ir kt., 2024). Vienatvė gali trukdyti mums matyti kitų geranoriškumą.
Dar blogiau, neigiamumo šališkumas, kuris neleidžia vienišiems žmonėms pilnai pajusti draugų ir romantinių partnerių rūpesčio bei susižavėjimo, galiausiai gali prognozuoti prastesnius santykius. Iš tiesų, draugo ar partnerio rūpesčio ir dėmesio nepastebėjimas padėjo paaiškinti prastesnę santykių kokybę, mažesnį įsipareigojimą, mažesnį atvirumą ir palaikymą (Lemay ir kt., 2024).
Socialinės sąveikos gali nepadėti įveikti vienatvės
Įsivaizduokite, kaip jaučiate vienatvės sunkumą, o tada bendraujate su draugu ar dalijatės kasdienio vakaro rutina su romantiniu partneriu. Atrodytų, kad tokios akimirkos galėtų sumažinti vienatvės šešėlį. Tačiau dabartiniai tyrimai rodo pagrindinius socialinio kognityvinio šališkumo, susijusio su vienatve, apribojimus (Lemay ir kt., 2024).
Konkrečiai, vienatvė gali pakeisti žmonių mąstymą taip, kad jie nepajėgia suvokti tų geranoriškumų, kurie galėtų sumažinti vienatvę. Deja, kitų šilumos nepastebėjimas nėra tik praleista galimybė užmegzti ryšį. Vieniši žmonės, kurie nepastebi kitų susižavėjimo ir rūpesčio, galiausiai turi prastesnę santykių kokybę, o tai nepagerina jų vienatvės (Lemay ir kt., 2024).
Iš evoliucijos perspektyvos vienatvės socialinis kognityvinis šališkumas gali būti gynybos mechanizmas: jei laikau tave toliau nuo savęs (ir netgi nepastebiu tavo rūpesčio ar susižavėjimo), tuomet būsiu saugus (Cacioppo ir kt., 2014). Tai logiška, jei žmonės gyvena grėsmingose socialinėse situacijose, tačiau kai rūpestingi kiti stengiasi būti palaikantys, o jūs to nematote, vienatvės našta sukelia dar didesnę vienatvę.
Vienatvės rato laužymas
Šis tyrimas rodo, kad neigiamas kognityvinis šališkumas gali būti susijęs vienatvės našta (Lemay ir kt., 2024). Tačiau atskleidžiant, kaip vienatvė iškreipia suvokimą, šis tyrimas taip pat siūlo kelią vienatvės ciklui nutraukti. Tai padaryti galima užginčijant šiuos netinkamus mąstymo modelius. Iš šios perspektyvos kognityvinė elgesio terapija gali būti veiksminga intervencija: žmonės gali būti mokomi kvestionuoti savo neigiamas mintis ir išbandyti savo mintis pagal kitus realybės rodiklius.
Šaltinis: https://www.psychologytoday.com/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva
