Dantų valymas neabejotinai yra svarbus kasdienės higienos ritualas – jis padeda ne tik kovoti su ėduonimi ar blogu burnos kvapu, bet ir prisideda prie širdies sveikatos. Naujausi tyrimai rodo ryšį tarp dantenų ligų ir širdies bei kraujagyslių ligų rizikos. Tačiau vis daugiau dėmesio sulaukia ir dantų pastų sudėtis – ar tikrai tai, ką naudojame kiekvieną rytą ir vakarą, yra saugu? Sužinokite daugiau apie ingredientus dantų pastoje.
Penki kenksmingi ingredientai, slypintys dantų pastoje
1. Fluoras – dvipusis pagalbininkas
Fluoras jau dešimtmečius naudojamas dantų pastose dėl jo gebėjimo mažinti ėduonies riziką. Tačiau vis daugiau tyrimų atskleidžia ne tokią šviesią šios medžiagos pusę. Fluoras – neurotoksinas, kuris gali paveikti skydliaukės veiklą tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Kanadoje atliktas tyrimas parodė, kad aukštesnė fluoro koncentracija šlapime siejasi su hipotirozės rizika. Kinijos mokslininkai nustatė, kad net nedidelė fluoro ekspozicija gali sumažinti vaikų intelektą.
2. Propilenglikolis – antifrizas mūsų burnoje?
Ši medžiaga naudojama ne tik dantų pastoje, bet ir automobilių antifrizuose bei dažų pramonėje. Ji suteikia pastai glotnumo ir neleidžia jai išdžiūti. Vis dėlto didelėmis dozėmis propilenglikolis gali sukelti inkstų pažeidimus, sisteminį uždegimą ir kitas sveikatos problemas. Nors JAV maisto ir vaistų administracija šią medžiagą laiko saugia, vis daugiau specialistų klausia: ar tikrai verta ją naudoti kasdien?
3. Parabenai – hormonų sistemos trikdytojai
Parabenai dantų pastose veikia kaip konservantai, bet jų kaina – galimas poveikis hormonų sistemai. Jie gali imituoti estrogenus organizme, didindami vaisingumo sutrikimų ar net krūties vėžio riziką. Aplinkos darbo grupės (Environmental Working Group) duomenimis, šios medžiagos yra tarp pavojingiausių kosmetikos ingredientų.
4. Dirbtiniai saldikliai – skonis, kuris gali kainuoti sveikatą
Kadangi veikliosios medžiagos dantų pastose dažnai neturi skonio, gamintojai įdeda saldiklių – dažniausiai aspartamo ar sacharino. Nors šie saldikliai patvirtinti vartojimui, tyrimai su gyvūnais rodo jų galimą ryšį su nutukimu, kepenų ir inkstų sutrikimais bei oksidaciniu stresu, kuris sukelia uždegimą ląstelių lygiu. Žmonių tyrimų kol kas nedaug, tačiau atsargumo principas verčia kelti klausimą dėl ilgalaikio šių medžiagų vartojimo saugumo.
5. Dažikliai – estetiškas pavojus
Ryškios dantų pastų spalvos atsiranda dėl dirbtinių dažiklių. Nors jie patvirtinti vartojimui maisto produktuose, tyrimai rodo, kad šios medžiagos gali skatinti vaikų hiperaktyvumą, sukelti alergines reakcijas ir net būti susijusios su kai kurių vėžio formų išsivystymu.
Kokia išeitis?
Šiandien rinkoje atsiranda vis daugiau dantų pastų be fluoro, kurių sudėtyje naudojama hidroksiapatitas – natūrali medžiaga, sudaranti dantų ir kaulų struktūrą. 2019 m. tyrimas parodė, kad ši medžiaga ne tik veiksmingai valo dantis, bet ir padeda atkurti bei stiprinti emalį, o jos veiksmingumas prilygsta fluorui.
Dantų valymas išlieka būtinas sveikatos įprotis, tačiau verta pasidomėti, ką iš tiesų dedame į burną du kartus per dieną. Renkantis dantų pastą, verta atkreipti dėmesį ne tik į reklamines etiketes, bet ir į sudėtį. Natūralesnės, be fluoro, dažiklių ar sintetinių saldiklių pastos gali būti saugesnis pasirinkimas ilgam laikui. Geresnė burnos higiena neturi kainuoti sveikatos.
Šaltinis: tsn.ua
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
