Šiuolaikiniai dronai – tai pažangūs, lengvai valdomi skraidantys įrenginiai, naudojami tiek pramogoms, tiek verslo, mokslo ir net medicinos srityse. Visgi jų istorija prasidėjo prieš daugiau nei šimtmetį ir iš pradžių jų paskirtis buvo visiškai kitokia – jie buvo sukurti karinėms reikmėms. Dronų technologijos vystymasis glaudžiai siejosi su pasauliniais konfliktais, inovacijomis karo pramonėje ir poreikiu surinkti informaciją ar atlikti misijas be žmogaus įsikišimo ore. Kada tiksliai atsirado pirmieji dronai? Kokiais tikslais jie buvo naudoti pirmiausiai? Šiame straipsnyje apžvelgsime bepiločių orlaivių – nuo eksperimentinių prototipų iki modernių civilinių modelių – raidos pradžią.
Dronų idėja gimė dar XX a. pradžioje
Nors terminas „dronas“ plačiai paplito tik XX a. viduryje, bepiločio skraidymo aparato koncepcija buvo svarstoma dar gerokai anksčiau. Pirmasis žinomas bandymas sukurti radijo bangomis valdomą orlaivį buvo atliktas 1916 metais Didžiojoje Britanijoje – inžinierius Archibaldas Low sukūrė eksperimentinį modelį pavadinimu „Aerial Target“. Tai buvo nedidelis orlaivis, skirtas naudoti kaip nutaikomą bombą prieš priešo objektus, nors jis taip ir nebuvo panaudotas mūšyje. Technologijos tuo metu dar buvo per daug primityvios, kad būtų galima tikėtis patikimo veikimo karo sąlygomis.
Panašiu metu JAV pradėjo plėtoti projektą „Kettering Bug“, kuris buvo laikomas pirmuoju automatinio bombonešio prototipu. Šis 1918 m. sukurtas orlaivis galėjo skristi iš anksto nustatytu maršrutu ir nešti sprogmenis. Jis turėjo paprastą valdymo sistemą, pagrįstą iš anksto suprogramuotais mechanizmais, leidžiančiais jam po tam tikro laiko nukristi į taikinį. Nors technologija buvo revoliucinė, projektas nebuvo iki galo išvystytas iki karo pabaigos. Vis dėlto, šie ankstyvieji bandymai tapo kertiniu akmeniu tolesniems bepiločių orlaivių tyrimams.
Dronai pirmiausia naudoti kariniams tikslams
Pirmieji praktinį panaudojimą radę dronai pasirodė Antrojo pasaulinio karo metais, kai tiek sąjungininkų, tiek ašies valstybės pradėjo ieškoti būdų, kaip automatizuoti tam tikras karines funkcijas. Vokietija sukūrė „V-1“ skraidančiuosius sviedinius – tai buvo bepiločiai lėktuvai, kuriuose įmontuota autopiloto sistema leisdavo jiems nusigauti iki tikslo ir sprogdinti taikinį. Šie ginklai kėlė didelę grėsmę Londonui ir kitoms Didžiosios Britanijos teritorijoms, o jų panaudojimas buvo viena iš pirmųjų masinių bepiločių atakų istorijoje.
Tuo metu JAV ir Didžioji Britanija plėtojo bepiločius orlaivius mokymų tikslais. Vieni iš jų buvo vadinamieji target drones, kurie buvo naudojami kaip judantys taikiniai šaudymo treniruotėse pilotams ir priešlėktuvinės gynybos sistemoms. Tai buvo pigūs, radijo bangomis valdomi orlaiviai, kurių nereikėjo pilotuoti. Šie dronai padėjo lavinti kariuomenės pasirengimą koviniams veiksmams bei testuoti naujus ginklus realiomis sąlygomis. Taigi dar nuo pat pradžių bepiločių orlaivių naudojimas buvo orientuotas į karinį pranašumą, o jų tobulinimas vyko kartu su kintančiais karo taktikos poreikiais.
Dronų technologija vystėsi kartu su karinėmis reikmėmis
Po Antrojo pasaulinio karo prasidėjus Šaltajam karui, dronų technologija įgavo naują pagreitį. Tiek JAV, tiek Sovietų Sąjunga ėmė kurti sudėtingesnius ir ilgesnį nuotolį galinčius įveikti bepiločius orlaivius, daugiausia skirtus žvalgybai. Vienas žymiausių to laikotarpio modelių buvo „Ryan Firebee“ – JAV kariuomenės naudojamas žvalgybinis dronas, galėjęs skristi virš priešų teritorijų ir perduoti svarbią informaciją. Šie orlaiviai buvo naudojami tiek Korėjos, tiek Vietnamo karuose, kur jų pagalba buvo renkama žvalgybinė informacija be pilotų gyvybės rizikos.
Kita svarbi plėtros kryptis buvo autonominių sistemų kūrimas – buvo siekiama, kad dronai galėtų savarankiškai atlikti misijas, grįžti į bazę, išvengti kliūčių. Tai skatino plėtrą ne tik aviacijos, bet ir elektronikos, ryšių technologijų srityse. Tuo laikotarpiu dronai taip pat pradėti naudoti kaip taikinių vilkikai, signalų perėmėjai ir net kaip branduolinio ginklo nešėjai testavimo misijose. Visa tai rodo, kad dronų raida buvo neatsiejama nuo geopolitinių įtampų ir technologinio šnipinėjimo poreikio.
Nuo karinių pritaikymų – prie civilinio naudojimo
XX a. pabaigoje ir ypač XXI a. pradžioje dronai išsiveržė iš karinio sektoriaus ribų ir tapo prieinami plačiajai visuomenei. Prie šio pokyčio prisidėjo smarkiai sumažėjusios elektronikos kainos, miniatiūrinių procesorių, GPS bei kamerų plėtra. Pirmieji civiliniai dronai buvo naudojami moksliniams tyrimams, aplinkos stebėsenai ir kartografijai, tačiau netrukus jie tapo populiariomis priemonėmis fotografams, ūkininkams ir net gelbėtojams. Pavyzdžiui, žemės ūkyje dronai naudojami pasėlių stebėjimui, trąšų purškimui ir žemės kartografavimui, o gelbėjimo tarnybos juos naudoja dingusių žmonių paieškai ar situacijų vertinimui pavojingose zonose.
Technologijų tobulėjimas atvėrė naujas galimybes – šiandien dronai gali būti valdomi mobiliuoju telefonu, filmuoti aukštos raiškos vaizdus, atlikti automatinius skrydžius, netgi pristatyti siuntas. Tokios kompanijos kaip „Amazon“, „UPS“ ar „DJI“ plėtoja dronų naudojimą logistikos, filmavimo, saugumo ir pramogų sektoriuose. Tačiau civilinis dronų naudojimas taip pat kelia iššūkių – reikia reguliuoti oro erdvę, užtikrinti privatumą ir saugumą. Vis dėlto, šiuo metu dronai tapo ne tik technologiniu stebuklu, bet ir kasdienybės dalimi daugelyje pasaulio šalių.
Dronai, kurie šiandien plačiai naudojami tiek civilinėje, tiek karinės paskirties srityse, turi daugiau nei šimtmetį siekiančią istoriją. Jų pradžia buvo pažymėta karinėmis inovacijomis, eksperimentiniais projektais ir technologiniais iššūkiais. Nuo pirmųjų radijo bangomis valdomų orlaivių iki pažangiausių autonominių sistemų – bepiločių orlaivių raida atspindi ne tik mokslo pažangą, bet ir žmogaus troškimą valdyti orą be tiesioginės rizikos gyvybei.
Nors jų pradinis panaudojimas buvo griežtai susijęs su karu, šiandien jie atlieka daugybę taikių funkcijų: padeda ūkininkams, filmų kūrėjams, tyrėjams ir net kasdieniams naudotojams. Dronai tapo neatsiejama technologijų dalimi, o jų ateitis – dar platesnė, žadanti naujas inovacijas tiek ore, tiek žemėje.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
