Lapkričio pradžioje pirmojo Lietuvoje krematoriumo statybvietę Kėdainių pramoniniame parke pasieks įranga iš Vokietijos: pirmoji kremavimo linija ir valymo įrengimai.
Įrangą specialiai Lietuvos krematoriumui pagamino IFZW kompanija, kurios kremavimo paskirties įrenginiai eksploatuojami daugelyje Vakarų Europos šalių.
„Įranga yra specifinė, Lietuvoje montuojama pirmą kartą, todėl jau pirminiame etape – derinant statybos ir montavimo darbus – atsirado tam tikrų nenumatytų trukdžių, kurie išbalansavo planuotą darbų grafiką, – sako Lietuvos ritualinių paslaugų centro su krematoriumu projektą vykdančios bendrovės „K2 LT” direktorius Vytenis Labanauskas. – Buvo planuota, kad krematoriumas pradės veikti šių metų pabaigoje, tačiau vien montavimo darbai bei įrangos bandymai truks apie tris mėnesius, tad krematoriumas pradės veikti ne anksčiau kaip kitų metų pradžioje”. Pasak jo, ši pirmoji iš planuojamų dviejų kremavimo linijų per metus užtikrins 4000 kremavimų ir tai atitinka šiandieninį Lietuvos poreikį.
Šiuolaikinių technologijų IFZW krematoriumo įranga gerai išvalo dūmus nuo kenksmingų išmetimų – jie net nesiekia ES direktyvose nustatytų reikalavimų. Kvapai sudega kremavimo proceso metu, esant +850 C temperatūrai. Kad aplinkos tarša atitiktų ES reikalavimus, rūpinsis ir vietos aplinkos apsaugos specialistai, ir krematoriumų įrangos gamintojų ekspertai: įrangos darbas nuolat bus stebimas internete, fiksuojami įrengimų parodymai. Be to, įrangos gamintojų ekspertai reguliariai lankosi šalyje, kurioje yra sumontuota įranga, ir vietoje atlieka oro mėginių tyrimus.
V. Labanauskas pabrėžia, kad būsimasis ritualinių paslaugų centras neteiks šarvojimo ar laidojimo paslaugų – čia bus atsisveikinimo su velioniu prieš palaikų kremavimą salės, pagalbinės patalpos su šaldymo įranga, tinkamos laikinai laikyti palaikus, administracinės ir pagalbinės patalpos darbuotojams. „Šiuo metu vyksta būsimo personalo atranka. Atrinkti darbuotojai iš karto vyks į Vokietiją mokymams”, – sako V. Labanauskas.
Planuojama investicija į pirmąjį projekto etapą – apie 8,4 mln. litų. Iš viso projektui bus skiriama apie 12,3 mln. litų. Projektas vykdomas akcininkų lėšomis, iš dalies kredituojamas finansinių institucijų, tarp jų – kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa”.