Dabar Lietuvoje įgyvendinamos keturios vėžio kontrolės programos: gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos.
Visos jos finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto, tad nustatyto amžiaus žmonėms, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, yra nemokamos. Dėl to pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs paciento sveikatos būklę, nuodugniau supažindins su prevencinėmis programomis ir paskirs reikiamus tyrimus.
Medikai nuolat akcentuoja, kad laiku – ankstyvos, pačios pradinės stadijos – nustatytas vėžys lemia jo gydymo sėkmę, gyvenimo kokybę. Taigi prevencinės programos neabejotinai svarbios ankstyvam ligų diagnozavimui, gyvenimo trukmės ilgėjimui. Tad net ir jaučiantis gerai verta rūpintis savo sveikata, ligų prevencija.
Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinė programa buvo pirmoji vėžio prevencijos programa, pradėta įgyvendinti šalies mastu. Programa skirta moterims nuo 25 iki 60 metų. Pagal ją kartą per trejus metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Remiantis tepinėlio rezultatais pacientei gali būti nemokamai atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę. Per šešis su puse metų gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos paslaugomis moterys pasinaudojo iš viso 728 491 kartą (vien pernai – 101 270).
2004 m. pradėjus šią programą buvo nustatyti 570 gimdos kaklelio vėžio atvejų ir tik 256 neinvazinio (neišplitusio, 0 stadijos) vėžio, t. y. Ca in situ atvejai. Per visą programos vykdymo laikotarpį sergamumo gimdos kaklelio vėžio struktūroje Ca in situ stadijos vėžio registruojama daugiau negu pažengusio vėžio atvejų. Lietuvos vėžio registro preliminariais duomenimis, 2010 m. nustatyti 455 Ca in situ atvejai ir 393 I–IV stadijų gimdos kaklelio vėžio (iš jų – 154 pirmos stadijos) atvejai.
Pernai Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinei programai tebuvo panaudota tik 3,6 mln. litų, nors lėšų iš PSDF biudžeto buvo skirta dvigubai daugiau. Šiemet šiai programai skiriama 6,6 mln. litų, ir tikimasi didesnio moterų aktyvumo. Tuo labiau, kad moterys pagal šią programą (nuo jos vykdymo pradžios) teikiamomis paslaugomis gali pasinaudoti jau trečią kartą.
Krūties vėžio prevencijos programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti mamografinį tyrimą (pagal programą jis atliekamas kartą per dvejus metus) galima iš anksto užsiregistruoti (ir telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos. Nuo programos įgyvendinimo pradžios per penkis metus ir tris mėnesius buvo patikrintos 272 032 moterys, daugiausiai – pernai (61 475).
Lietuvoje 2001 m. net 37,6 proc. krūties vėžio atvejų sudarė vėlyvųjų – III ir IV stadijų vėžys. Įgyvendinant programą pasiekta teigiamų pokyčių: kasmet mažėjo vėlyvųjų stadijų vėžio, daugiau nustatoma I ir II stadijos vėžio. Preliminariais duomenimis, 2010 m. nustatyta 384 I stadijos krūties vėžio atvejai, 470 – II stadijos, 249 – III stadijos, 98 – IV stadijos. Šiemet šiai programai iš PSDF biudžeto skiriama 5 mln. litų (pernai panaudota 3,8 mln. Lt).
Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta vyrams nuo 50 iki 75 metų bei vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu. Pagal šią programą kartą per dvejus metus atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršys normą, šeimos gydytojas nusiųs konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atliks tam tikrą tyrimą – priešinės liaukos biopsiją. Per penkerius šios programos diegimo metus patikrinta 510 333 vyrai (iš jų – 76 547 pernai). Įtarus patologiją 2010 m. urologo konsultacijai nusiųsti daugiau nei 3 tūkst. vyrų, iš jų 1,8 tūkst. atvejų buvo nustatytas vėžys.
2010 m. iš PSDF biudžeto šioms paslaugoms išleista per 4 mln. litų, t. y. mažiau nei pusė planuotų lėšų. Šiemet šiai programai iš PSDF biudžeto skiriama 6,2 mln. litų.
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa skirta asmenims nuo 50 iki 75 metų amžiaus. Kol kas ši programa įgyvendinama Vilniaus ir Kauno apskrityse. Kartą per dvejus metus atliekamas nesudėtingas imunocheminis (slapto kraujavimo) testas. Jei gaunamas neigiamas testo atsakymas, vadinasi, pacientas yra sveikas ir pakartotinai turės pasitikrinti po dvejų metų. Jei atsakymas teigiamas, šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą sudėtingesniam tyrimui – kolonoskopijai – atlikti. Prireikus kolonoskopijos metu gali būti atliekama ir biopsija. Per pusantrų metų pagal šią programą patikrinti 132 738 žmonės (pernai – 88 317). 2010 m. iš skirtų 3,7 mln. Lt buvo panaudota 3,1 mln. Lt, o šiemet skirta 5,6 mln. litų.
Visos šios prevencinės programos padėjo išvengti vėžio tūkstančiams pasitikrinusiųjų. Vėžio prevencija lėmė, kad vis dažniau diagnozuojamas ankstyvųjų stadijų vėžys, kuris gali būti sėkmingai gydomas. Verta priminti, jog jau sirgdamas ankstyvųjų stadijų vėžiu žmogus kurį laiką gali nejausti jokių ligos požymių, netgi skausmo. Tad tiems, kurie vis neprisirengia pasitikrinti, primygtinai siūlytume nedelsti. Tuo labiau, kad net ir sunkmečiu lėšų iš PSDF biudžeto toms programoms skiriama užtektinai, tyrimai apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu – nemokami.
