[-[0]-]
[-[1]-] elementariausiais reklaminiais „perliukais“: „Pirk vieną – gausi du!“. Jei maisto produktai yra trumpo galiojimo laiko – beveik visada vienas iš jų (žinoma, jis pakuotėje labiausiai „užmaskuotas“) bus visai netoli galiojimo laiko pabaigos.
Labiausiai nerimą kelia tai, kad žmonės tuos „ypatingus pasiūlymus“ čiumpa ne todėl, kad mėgsta produktą ir jį suvartos iki galiojimo laiko pabaigos, o todėl, kad toks pasiūlymas suteikia galimybę sutaupyti. Parduotuvės erdvė sukuriama kaip utopija – mini pasaulis, į kurį patekęs statistinis pirkėjas tampa sunkiai uždirbtų pinigų švaistūnu. Kodėl užblokuojamos smegenys? Tai ištisas mokslas, kur dirba ne vienas ir ne du žmonės, kad sukurtų tokią atmosferą, kurioje pirkėjas nebejaustų socialinio skirtumo, atsipalaiduotų ir tiesiog … išlaidautų. Pasitelkiama begalė „sąmonę atjungiančių“ priemonių: beveik visose didžiosiose maisto prekių (ir ne tik) parduotuvėse groja linksma, atpalaiduojanti muzika, stūkso linksmos dekoracijos, aptarnaujantis personalas šypsosi (retai kur jau bepamatysi „neišdresiruotą“ pardavėją), kartais net pasitelkiama kvapų „terapija”. Tuo labiau aplinkui visada matoma begalė apsipirkinėjančiųjų, o žmogui bandos jausmas nuo prigimties yra būdingas.
Ar yra tekę grįžus iš maisto prekių parduotuvės pažiūrėti į kasos čekį ir nustebti, nes planavote išleisti trigubai mažesnę pinigų sumą? Turbūt yra… Ir man taip yra buvę… Nueini į parduotuvę pirkti pieno, o grįžti su pilnu maišu prieskonių, daržovių, kurių greičiausiai nespėsi suvalgyti. Yra tekę girdėti ir taip, kad pagrindinio produkto, dėl kurio ėjo į parduotuvę (šiuo atveju pieno), taip ir užmiršo nusipirkti. Ar ne ironiška?
Ir kaip bebūtų keista, atėjus į Lietuvą krizei, šis „urminis“ pirkimas nepasibaigė, o tik išpopuliarėjo (gal žmonės atsargas kaupia?). Dažniau galima išgirsti, kad žmones graužia sąžinė ne todėl, kad prisipirko tiek nereikalingų produktų ir išleido per daug pinigų, bet todėl, kad jiems tiesiog psichologiškai sunku išmesti sugedusį, bet visiškai „nepraimtą“ maisto produktą.
Dabar paskaičiuokite, kiek jūsų šiukšliadėžėje „nepaskanautų“ maisto produktų?
Kad jūsų namų šiukšliadėžė nebūtų „pinigų karpymo“ mašina, patariame:
- Prieš einant į maisto prekių parduotuvę susidaryti būtiniausių prekių sąrašiuką ir nuo jo „nenuslysti“;
- Vykdyti griežtą išlaidų kontrolę: išsaugoti visus maisto parduotuvių kasos čekius ir mėnesio pabaigoje juos susumuoti (pamačius, kad suma per daug apvali, peržiūrėti pirkinius ir kitą mėnesį vadovautis padarytomis išvadomis);
- Neiti į maisto parduotuvę labai išalkusiems (kam nėra buvę, kai būdamas alkanas manai, jog suvalgysi trigubai daugiau nei pats sveri).
.){kind=small}
