Naujas Italijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad nerimastingo prieraišumo stiliaus turėjimas lemia, jog žmonės bus labiau linkę patirti stipresnius meilės priklausomybės simptomus. Tikėtina, kad toks prieraišumas sustiprina atsiskyrimo nerimą, kuris gali skatinti nebrandžius gynybos mechanizmus ir didinti priklausomybės nuo meilės riziką. Tyrimas buvo publikuotas moksliniame žurnale Behavioral Sciences.
Kas yra priklausomybė nuo meilės?
Priklausomybė nuo meilės – tai elgesio sutrikimas, kai asmuo tampa pernelyg priklausomas nuo romantinių santykių. Toks asmuo nuolat trokšta emocinio ryšio, ieško patvirtinimo ir dėmesio iš partnerio. Dažnai tai siejama su stipria baime būti paliktam, todėl pasireiškia tokie elgesio modeliai kaip perdėtas prisirišimas, pavydas ar netoleruojamų partnerio elgesio formų priėmimas.
Priklausomybės nuo meilės išskirtinis bruožas – abstinencijos simptomai, kai nutrūksta ar susilpnėja santykiai. Tai gali sukelti nerimą, depresiją, obsesinį elgesį, tokį kaip nuolatinis susirašinėjimas ar net partnerio sekimas. Tyrimai rodo, kad ši problema dažnai siejama su žema saviverte, vaikystės traumomis ir nesaugiais prieraišumo stiliais.
Nerimastingo prieraišumo ir priklausomybės nuo meilės ryšys
Tyrimo autoriai hipotezė, kad nerimastingas prieraišumas gali skatinti atsiskyrimo nerimą ir nebrandžius gynybos mechanizmus, kurie prisideda prie meilės priklausomybės vystymosi. Prieraišumo teorijoje išskiriami keturi pagrindiniai tipai:
- Saugus prieraišumas – asmuo jaučiasi komfortiškai tiek su artumu, tiek su nepriklausomybe.
- Nerimastingas prieraišumas – būdinga stipri artumo siekiamybė ir baimė būti paliktam.
- Vengiantis prieraišumas – asmuo vengia emocinio artumo, siekia nepriklausomybės.
- Dezorganizuotas prieraišumas – paradoksalus derinys, kai vienu metu trokštama artumo, bet kartu jo bijoma, dėl ko sunku uſmegzti sveikus santykius.
Nerimastingo prieraišumo ir priklausomybės nuo meilės ryšys: tyrimo rezultatai
Tyrime dalyvavo 332 Italijos studentai, palaikantys romantinius santykius. 80% dalyvių buvo moterys, o vidutinis amžius – 23 metai. Dalyviams buvo pateiktos anketos, matuojančios meilės priklausomybės simptomus, prieraišumo stilius, atsiskyrimo nerimą ir naudojamus gynybos mechanizmus.
Rezultatai parodė, kad nerimastingas prieraišumas yra susijęs su stipresniais meilės priklausomybės simptomais. Be to, asmenys, kurie patyrė didesnį atsiskyrimo nerimą, dažniau naudojo neurotinius ir nebrandžius gynybos mechanizmus.
Mokslininkai nustatė, kad nerimastingas prieraišumas skatina atsiskyrimo nerimą ir neurotinius gynybos mechanizmus. Savo ruožtu, atsiskyrimo nerimas dar labiau skatina nebrandžius gynybos mechanizmus, o šie prisideda prie meilės priklausomybės vystymosi.
Neurotiniai ir nebrandūs gynybos mechanizmai
Neurotiniai gynybos mechanizmai apima:
- Perdaromasis veiksmas („undoing“) – bandymas kompensuoti nepriimtiną mintį ar veiksmą.
- Pseudoaltruizmas – pagalba kitiems, kuri iš tikrųjų tenkina paties asmens poreikius.
- Idealizacija – partnerio teigiamų savybių perdėjimas, ignoruojant trūkumus.
- Reakcijos formavimas – jausmų slėpimas demonstruojant jų priešingybę.
Nebrandūs gynybos mechanizmai apima:
- [-[1]-] – savo nepriimtinas mintis ar jausmus priskiriant kitiems.
- Pasyvi agresija – neigiamų jausmų išreiškimas netiesioginiu būdu.
- Veiksmų išraiška („acting out“) – destruktyvus elgesys kaip emocijų išraiška.
- Neigimas – atsisakymas pripažinti realybę.
- Skėlimas („splitting“) – žmonių ar situacijų matymas kaip visiškai gerų arba blogų.
Tyrimas atskleidė svarbų nesaugaus prieraišumo vaidmenį meilės priklausomybėje ir parodė, kad emociniai sunkumai gali skatinti destruktyvius santykių modelius. Vis dėlto, autoriai pabrėžė, kad tyrimo dizainas neleidžia daryti tvirtų priežasties-pasekmės išvadų. Ateities studijos turėtų išsamiau nagrinėti šiuos psichologinius mechanizmus ir ieškoti veiksmingų intervencijos būdų, padedančių asmenims, kovojantiems su meilės priklausomybe.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
