Žmogaus gebėjimas išlaikyti vizualinę informaciją net ir trumpam laikotarpiui yra itin svarbus atliekant daugelį kasdienių užduočių, tokių kaip dėlionių sprendimas, skaitymas ar įvairių objektų lyginimas. Mokslininkai vis dažniau tyrinėja, kaip sensorinė stimuliacija – ritminiai šviesos ar garso signalai – gali padėti pagerinti šią vadinamąją regimąją darbinę atmintį.
Darbinė atmintis leidžia žmogui saugoti ir manipuliuoti informacija, reikalinga vykdant įvairias užduotis. Ji vaidina svarbų vaidmenį sprendžiant problemas, priimant sprendimus, skaitant, rašant ar net planuojant kasdienes veiklas. Skirtingai nuo ilgalaikės atminties, kuri kaupia informaciją ilgesniam laikui, darbinė atmintis naudojama operatyviai – ji veikia kaip užrašų knygelė, kurioje laikomi tik tie duomenys, kurie yra reikalingi čia ir dabar. Pavyzdžiui, darbinė atmintis aktyvuojama, kai prisimename telefono numerį vos kelias sekundes arba atliekame sudėtingą skaičiavimą galvoje.
Sensorinė stimuliacija ir poveikis darbinei atminčiai
Tyrime, paskelbtame žurnale Communications Psychology, mokslininkai tyrė, ar ritminė sensorinė stimuliacija, tokia kaip šviesos mirksėjimas ar garso signalai, gali pagerinti darbinės atminties talpą geriau nei elektrinė smegenų stimuliacija. Jų hipotezė rėmėsi teta-gamos skaičiavimo modeliu, kuris teigia, kad atminties talpa yra susijusi su teta smegenų bangų dažniu.
Naudodami sensorinio sinchronizavimo metodą, kuris derina smegenų ritmus su išoriniais stimulais, tyrėjai atliko eksperimentą su 209 dalyviais. Eksperimento metu buvo manipuliuojama dalyvių smegenų bangų greičiu naudojant vizualinius ir garsinius signalus.
Rezultatai parodė, kad tiek greitesni, tiek lėtesni teta dažnio stimulai pagerino gebėjimą įsiminti informaciją, paneigiant pradinį spėjimą, jog tik lėtesni dažniai gali būti naudingi. Šis metodas pasirodė ypač naudingas žmonėms, turintiems natūraliai mažesnę atminties talpą, kas pabrėžia jo potencialą taikyti tikslingą intervenciją.
Galimos praktinės pritaikymo sritys
Tyrimų rezultatai atveria naujas galimybes naudoti sensorinę stimuliaciją kasdieniam kognityvinių funkcijų gerinimui – pavyzdžiui, biure ar viešajame transporte. Taip pat ši metodika kelia klausimų apie jos pritaikomumą klinikinėse grupėse, turinčiose atminties sutrikimų, kaip, pavyzdžiui, šizofrenija sergantys pacientai.
Šie atradimai dar kartą primena, kaip svarbu tirti naujus metodus, galinčius padėti gerinti žmogaus gyvenimo kokybę. Ateities tyrimai galėtų išsamiau atskleisti sensorinės stimuliacijos naudą ir jos taikymo galimybes įvairiose gyvenimo situacijose.
Šaltinis: https://tsn.ua/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.