Karštomis vasaros dienomis pavojus sveikatai tyko ne tik paplūdimyje, bet ir bet kurioje įkaitusioje patalpoje. Nors daugelis painioja šias būkles, šilumos smūgis ir saulės smūgis yra du skirtingi reiškiniai, kuriems būdingos savitos priežastys ir simptomai. Norint apsaugoti save bei artimuosius, svarbu suprasti skirtumus tarp šių būklių, jų pavojų ir pirmosios pagalbos principus.
Kas yra šilumos smūgis?
Šilumos smūgis pasireiškia tuomet, kai kūnas nebesugeba tinkamai atvėsti. Tai gali įvykti ne tik lauke, bet ir uždarose, prastai vėdinamose patalpose, ypač jei jose atliekamas fizinis darbas. Šios būklės metu kūno temperatūra pakyla virš 40 °C, trikdoma kraujotaka, vystosi hipoksija – deguonies trūkumas ląstelėse.
Pirmieji šilumos smūgio požymiai:
- mieguistumas, irzlumas
- pagreitėjęs pulsas ir kvėpavimas
- odos paraudimas
- stiprus troškulys
- gausus prakaitavimas, kuris vėliau gali visai išnykti
- svaigulys, pykinimas, sąmonės netekimas
Pažengusioje stadijoje galimi traukuliai, dezorientacija ir net koma.

Kuo skiriasi saulės smūgis?
Skirtingai nei šilumos smūgis, saulės smūgis atsiranda dėl tiesioginių saulės spindulių poveikio galvai ir kaklui. Ši būklė paveikia smegenis ir centrinę nervų sistemą.
Būdingi simptomai:
- raudonas, įkaitęs veidas
- galvos skausmas, „muselės“ akyse
- ūžesys ausyse, svaigulys
- pykinimas, kartais vėmimas
- alpimas, ypač vaikams
- koordinacijos sutrikimai
Abiem atvejais svarbu kuo greičiau suteikti pagalbą – perkelti žmogų į pavėsį, atvėsinti kūną, duoti vandens mažais gurkšniais. Jei sąmonė aptemsta arba būklė blogėja – būtina kviesti greitąją pagalbą.
Kaip apsisaugoti nuo šilumos smūgio?
Kad šilumos smūgis neapkartintų jūsų vasaros, gydytojai rekomenduoja:
- vengti buvimo lauke nuo 11 iki 16 val.
- dėvėti šviesius, orui laidžius rūbus bei galvos apdangalą
- gerti vandenį reguliariai, net jei nejaučiate troškulio
- vengti intensyvios fizinės veiklos karštyje
- niekada nepalikti vaikų ar senjorų automobilyje
Šaltinis: rbc.ua
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.