Gigantiški akmenų ratai buvo senovės Britanijos vienybės simbolis. Stounhendžas buvo milžiniškų akmeninių plokščių kilmė, iš kurių jis buvo pastatytas. Jis pastatytas Viltšyro grafystėje prieš daugiau nei 5000 metų. Žinoma, kad statytojai jas atvežė iš Pietvakarių Velso ir Šiaurės Rytų Škotijos. Vis dar diskutuojama Stounhendžo paslaptis, siekiant suprasti šio statinio reikšmę.
Londono universiteto koledžo ir Aberistvito universiteto mokslininkai teigia, kad senovės škotai ir velšai atvežė savo vietinius akmenis į Viltšyrą kaip indėlį į Britanijos vienybės simbolį. Autoriai mano, kad Stounhendžo statytojai siekė sukurti politinės vienybės ir bendros tapatybės simbolį, apimantį daugumą ar net visą Britaniją. „Šių neįprastų ir svetimų akmenų derinys… simbolizavo ir įkūnijo tolimas ir atokias bendruomenes sudėtingoje medžiagoje“, – teigiama publikacijoje.
Senovės žmonių ryšys su gamta ir kosmosu
Stounhendžas buvo ne tik kultūrinės ir politinės vienybės simbolis, bet ir išreiškė gilius žmonių ryšius su gamta, protėviais bei dangaus kūnais. Mokslininkai pažymėjo, kad ši monumentali struktūra išreiškė vienybę tarp žmonių, žemės, protėvių ir dangaus.
„Faktas, kad visi jos akmenys kilę iš tolimų regionų, kas daro ją unikalią tarp daugiau nei 900 akmeninių ratų Britanijoje. Šis akmeninis ratas galėjo turėti tiek politinę, tiek religinę paskirtį“, – sakė pagrindinis autorius profesorius Maikas Parkeris Pīrsonas. Pasak jo, ši struktūra simbolizavo vienybę Britanijos tautoms, pažymėdama jų amžinus ryšius su protėviais ir kosmosu.
Šiandienos Stounhendžas: tautos ir kultūros paveldo simbolis
Nors Anglija, Škotija ir Velsas neegzistavo kaip atskiros šalys, kai buvo pastatytas Stounhendžas, ši struktūra tikrai atstovauja visoms trims Britanijos dalims. Tyrėjai teigia, kad altorinis akmuo, esantis Stounhendžo rato centre, didelis pilkšvai žalias smiltainis, kilęs iš Škotijos. Galbūt jis buvo atvežtas kaip dovana pietų gyventojams. Kiti, vadinami „mėlyni akmenys“, galėjo būti atvežti žmonių iš Preselio kalvų pietvakarių Velse kaip jų indėlis į politinės vienybės arba šventos taikos užtikrinimą.
Žinoma, kad Stounhendžas buvo naudojamas kaip kremavimo vieta, daugiausia suaugusiems vyrams ir moterims, maždaug penkis šimtus metų savo ankstyvoje istorijoje. Ekspertai sako, kad beveik pusė čia palaidotų žmonių gyveno už Solsberio lygumos ribų, o žmonės istoriškai rinkosi čia iš toli.
„Dabar Stounhendžo ir šiaurinės Škotijos architektūros bei materialinės kultūros panašumas turi daugiau prasmės“, – pridūrė profesorius Pīrsonas. Manoma, kad tūkstantmečius žmonės rinkosi Stounhendže per vasaros ir žiemos saulėgrįžas, kad atliktų ceremonijas, susijusias su metų laikų kaita.
Stounhendžas ne tik išlieka viena įspūdingiausių ir paslaptingiausių senovės struktūrų pasaulyje, bet ir simbolizuoja tautų vienybę, ryšį su protėviais bei gamta. Tai vieta, kur susipina istorija, kultūra ir dvasinė prasmė, atspindinti senovės britų norą kurti tapatybę, apimant visą Britaniją. Nors šiandien Stounhendžas yra svarbus archeologinis ir turistinis objektas, jis vis dar išlieka giliu atminimu apie senovės žmonių pasaulėžiūrą ir jų ryšį su gamta bei kosmosu.
Šaltinis: https://tsn.ua/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
