dantų priežiūra

Dantų šepetėlių gausybė: kaip išsirinkti geriausią?
Dantų šepetėlių gausybė: kaip išsirinkti geriausią?

Dantų šepetėlių margumynas parduotuvėse ne vienam sukelia galvos skausmą – kaip išsirinkti tinkamiausią? Neretai žmonės susivilioja ne burnos higienai svarbiais šepetėlio parametrais, o spalvomis, dizainu ar tiesiog kaina. Blogai pasirinktas dantų šepetėlis gali būti ne tik nepatogus – dėl to nenorėsite valytis dantų tiek laiko, kiek būtina, bet ir pažeisti dantenas ar burnos gleivinę, palikti nenuvalytas dantų apnašas.

Dėl prastai nuvalytų dantų kyla ligų virtinė: kenčia inkstai
Dėl prastai nuvalytų dantų kyla ligų virtinė: kenčia inkstai, širdis, plaučiai

Gera burnos higiena – sveikų ir blizgančių dantų pagrindas. Tačiau ne visi dantis prižiūrime tinkamai, tad vėliau turime kentėti pasėkmes. Ėduonis, akmenys, periodontitas, skylutės – visos šios ligos kyla dėl prastai valomų dantų. Ilgainiui gali išsivystyti ir vidaus organų ligos.

Mitai apie burnos priežiūrą
Mitai apie burnos priežiūrą

Sveiki-dantys.lt profesionalai aiškinasi, kiek pagrįsti yra mitai apie dantų priežiūrą ir pataria, kaip užtikrinti deramą burnos ertmės higieną.

Kaip tinkamai pasirinkti dantų pastą?
Kaip tinkamai pasirinkti dantų pastą?

Kiekvienas mūsų rytas prasideda įvairiais ritualais: mylimo žmogaus pabučiavimu, pasisveikinimu su saule, stikline vandens su citrina ir…dantų valymu. Vis garsiau šnekama apie tai, kiek pavojingų ingredientų kasdien susidedame ant savo kūno, dabar pakalbėkime apie tai, ką dedame į burną.

Nemalonus burnos kvapas: kaip jo išvengti?
Nemalonus burnos kvapas: kaip jo išvengti?

Nemalonus burnos kvapas gali būti ne tik dėl to, kad prisivalgėte svogūnų ar česnakų. Mokslininkų duomenimis, 90 proc. atvejų dėl prasto burnos kvapo kalta nepakankama burnos ertmės higiena, 6-8 proc. nekoks burnos kvapas sklinda dėl nosies ar gerklės problemų ir tik 2-4 proc. – dėl virškinamojo trakto ligų.

5 būdai padaryti savo dantis sveikesnius
5 būdai padaryti savo dantis sveikesnius

Kenčiate dėl dantų skausmo ar kraujuojančių dantenų, skundžiatės blogu burnos kvapu arba pageltusiais dantimis? Pats laikas susirūpinti savo burnos higiena. Odontologijos klinikos „Neodenta“ gydytoja Eglė Kunčiuvienė pateikia penkis patarimus, kaip galima pagerinti savo burnos higieną.

Ar protiniai dantys suteikia išminties?
Ar protiniai dantys suteikia išminties?

Apie šeštąjį žmogaus gyvenimo mėnesį prasikala pirmieji dantys, tuo tarpu dvejų metų amžiaus vaiko burnoje iš viso jau būna dvidešimt pieninių dantų. Vaikui augant atitinkamai keičiasi kūno matmenys, todėl didėjant apatiniam ir viršutiniam žandikauliui šeštaisiais gyvenimo metais pieninius dantis keičia nuolatiniai dantys. Dantų dygimas baigiasi tada, kai išdygsta paskutiniai, protiniai, dantys, todėl šis procesas gali užsitęsti net iki dvidešimt penkerių metų.

Baliname dantis: kas veiksminga
Baliname dantis: kas veiksminga, o kas – kenksminga?

Dantų balinimo procedūros odontologijoje prasidėjo nuo 1980-ųjų metų. Ir prasidėjo ne veltui – „estetikos“ amžiuje pradėjome eiti prieš prigimtį – kurti save. Imta siekti tobulumo, kurio gaires pradėtojo diktuoti žurnalų viršeliai. Ir štai, suradome ką tobulinti – dantis.

5 dalykai
5 dalykai, kurie labai kenkia dantims

Kai kurie blogi įpročiai gali labai pakenkti jūsų dantims ir dantenoms. Deja, net ir žinodami tai, kartais sunkiai sugebame jų atsisakyti, juk įpročiai – tokie stiprūs ir gajūs. Ir vis dėl to, jei norite turėti sveikus ir gražius dantis, teks pasistengti

Kam reikalingi protiniai dantys?
Kam reikalingi protiniai dantys?

Išdidžiai “protiniais” vadinami dantys dažniausiai sukelia vienas problemas. Retas kuris gali pasigirti tvirtais ir sveikais protiniais dantukais. Taigi, kodėl jie išauga, kam jie mums reikalingi ir ar nevertėtų jų ištraukti, kaip dažnai rekomenduoja gydytojai.

Odontologai pataria
Odontologai pataria, kaip prižiūrėti dantis ir turėti akinamą šypseną

Tyrimai rodo, kad profilaktiškai burnos sveikatą tikrinasi kas ketvirtas (24,5 proc.) Lietuvos gyventojas. Beveik penktadalis pas odontologą apsilanko tik tada, kai nebegali pakelti dantų skausmo, 37 proc. – pajutę nedidelį skausmą, 12 proc. užsuka, kai skausmas tęsiasi ilgą laiką. Didžiausią nerimą kelia tai, jog burnos sveikata nesirūpina ir jauno amžiaus žmonės – 11,7 proc. 20–29 metų amžiaus apklaustųjų nurodė, jog pas odontologus nesilanko išvis.

Fluoro nauda dantims – tikrovė ar mitas?
Fluoro nauda dantims – tikrovė ar mitas?

Jau kelis dešimtmečius ėduonies profilaktikai naudojamos tirpiosios fluoro druskos. Mat fluoro jonai kartu su seilėse esančiu kalciu dantų paviršiuje suformuoja rūgščių neįveikiamus kalcio fluorido kristalus, apsaugančius dantis nuo ardomojo rūgščių poveikio. Tyrimais nustatyta, kad dantų pastos sudėtyje esantis neorganinis fluoras maždaug 25 proc. sumažina vaikų dantukų ėduonies riziką. Tačiau valydami dantis, ypatingai vaikai, dažnai nuryja dantų pastos. O per visą gyvenimą suaugęs žmogus iš viso prarija net apie 10 tutelių dantų pastos.

Fluoras ne vienintelė įprastnių dantų pastų sudėtinė dalis. Čia rasime parabenų, lauryl sulfato, sintetinių konservantų, triklozano ir pan. Šios visos sintetinės medžiagos išskiria toksinus, kurie dantų valymo metu lengvai patenka ir į mūsų organizmą, nes net nenurijus dantų pastos, į burnos gleivinę patekusios medžiagos susimaišo su seilėmis ir tokiu būdu lengvai rezorbuojasi ir patenka į mūsų organizmą. Tad nepaisant to, jog teigiama, kad fluoras stiprina dantis, kokį poveikį jis turi mūsų visam organizmui?

Sintetinių pastų žąla organizmui

Tyrimais nustatyta, kad fluoras yra gerokai toksiškesnis už šviną ir tik šiek tiek mažiau nuodingas nei arsenas. Šie toksinai lengvai patenka į organizmą tiesiog valantis dantis ir, žinoma, prarijus dantų pastos. Ypač tai pavojinga mažesniems nei trejų metų vaikams, kadangi jie dar nemoka tinkamai jos išspjauti. Didesnės fluoro dozės gali būti mirtinos. Dvejų metų mažyliui pakanka suvalgyti 60 mg, arba pusę tūbelėje esančios dantų pastos, ir jis gauna mirtiną fluoro dozę. Mažesnis jo kiekis taip pat kenksmingas. Vaikas, kaskart valydamas dantukus ir nurydamas dantų pastos su fluoru, gali apsinuodyti. Apsinuodijęs mažylis tampa neramus, jam gali skaudėti pilvuką. Vaiko organizmui fluoras labai pavojingas: mokslininkų įrodyta, kad jis lėtina mažylio mentaliteto vystymąsi.

Fluoras gali padaryti žalos ir suaugusiajam. Suaugusių žmonių dantys pasisavina tik 20 proc. dantų pastose esančio fluoro, o kita dalis kaupiasi skydliaukėje ir žaloja organizmą. Pavyzdžiui, fluoro perteklius išstumia iš kaulų kalcį. Ypač tai pavojinga vyresniems žmonėms. Todėl, atsiradus dantų jautrumui, būtina pasitikrinti, ar nesergama osteoporoze (dantyse esantys nervai įspėja apie ligą skausmu).

Saugios dantų valymo priemonės

Fluoro mes gauname su geriamuoju vandeniu, druska ir papildomai organizmui jo nereikia. Pastarųjų metų klinikiniais tyrimais nustatyta, kad apsaugoti dantis nuo rūgščių poveikio galima ir be fluoro. Šį darbą puikiai atlieka sudedamosios dalys kaip kalcis, fosfatas ir magnis. Šios medžiagos saugo dantis nuo ėduonies taip pat veiksmingai kaip fluoras bei spartina rūgščių paveikto dantų emalio atsinaujinimą. Be to, šios medžiagos, patekusios į organizmą, nesukelia pavojaus.

Sertifikuotose ekologiškose dantų pastose nebus toksinių medžiagų, kurios darytų žąlą organizmui. Sintetines medžiagas čia keičia natūralūs augalų ekstraktai ir mineralai, kurie veiksmingai valo, prižiūri ir stiprina dantis bei dantentas.