darbo birža
Jaunų žmonių nedarbas Europos Sąjungoje (ES) viršija rekordus. Ne išimtis šiuo klausimu ir Lietuva – jaunimo nedarbas mūsų šalyje siekia 25,6 procento.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, sausio mėnesį darbdaviai teritorinėse darbo biržose įregistravo 14,4 tūkst. laisvų darbo vietų, tai per 17 proc. daugiau negu paskutinįjį praėjusių metų mėnesį ir net 72,6 proc. daugiau negu 2010 metų sausį.
Daugiausia darbo pasiūlymų buvo pardavėjams, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojams, siuvėjams, pardavimo vadybininkams, virėjams, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojams.
Sausio mėnesį didžiausias darbo jėgos poreikis buvo fiksuotas Vilniaus apskrityje – 23,2 proc. visų registruotų darbo pasiūlymų, Kauno – 15,8 proc., Šiaulių – 12,9 proc., Klaipėdos – 12,7 proc.
Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis, vertindamas sausio mėnesio situaciją darbo rinkoje, pažymėjo, kad laisvų darbo vietų ir įdarbinimo rodikliai yra augantys, ir tai rodo vykstančius teigiamus procesus darbo rinkoje bei patvirtina praėjusių metų pabaigoje Finansų ministerijos skelbtas išvadas apie darbo rinkos padėtį. „Sausio mėnesį padaugėjus registruotų darbo biržoje laisvų darbo vietų, padėta įsidarbinti per 15,4 tūkst. darbo ieškančių žmonių, kai praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu įsidarbino mažiau nei trečdaliu – 9,7 tūkst. bedarbių“, – akcentavo LDB vadovas.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, šių metų vasario 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 311,2 tūkst. bedarbių arba 14,4 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų.
Per mėnesį į šalies teritorines darbo biržas kreipėsi ir buvo įregistruota bedarbiais 22,6 tūkst. bedarbių, kai 2010 m. sausį – 32,6 tūkst. darbo ieškančių žmonių. Sausio mėnesį didesnis besikreipiančių į darbo biržą bedarbių skaičius – įprasta metų pradžios situacija, kai registruojasi daugiau žmonių, norinčių imtis individualios veiklos pagal verslo liudijimus.
Šių metų sausį – net du kartus daugiau nei pernai – per 5 tūkst. bedarbių pradėjo savarankišką veiklą, įsigiję verslo liudijimus iki 6 mėn. laikotarpiui. Tam turėjo įtakos nuo pernai liepos 1 d. bedarbiams, pradedantiems veiklą pagal verslo liudijimus, taikomos lengvatos: jie gali pasinaudoti subsidijomis verslo liudijimo įsigijimo išlaidoms kompensuoti.
Per mėnesį teritorinės darbo biržos į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiuntė 3,5 tūkst. asmenų. Daugiausia jų – 2,7 tūkst. dalyvauja į remiamojo įdarbinimo priemonėse.
Sausio mėnesį registruotas nedarbas neaugo 34 iš 60 šalies savivaldybių (21 – mažėjo, 13 – nepakito). Daugiausia darbingo amžiaus gyventojų vasario 1 d. buvo registruota bedarbiais Ignalinos (21,3 proc.), Zarasų (19,8 proc.) ir Mažeikių bei Vilniaus (po 19,4 proc.) rajonų savivaldybėse. Tarp didžiausių miestų mažiausiai bedarbių buvo Šiaulių mieste (11,2 proc.), o daugiausia – Panevėžyje (15,9 proc.).
Nuo metų pradžios teritorinės darbo biržos padėjo įsidarbinti 8,2 tūkst. asmenų – du kartus daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį. Šią savaitę įdarbinimo paslaugos suteiktos 3,2 tūkst. ieškantiems darbo, tuo tarpu 2010 m. sausio 15 – 21 įdarbinimo rodiklis buvo mažesnis – įdarbinta 2,5 tūkst. bedarbių. Darbdaviai registravo 2,1 tūkst. laisvų darbo vietų – beveik du kartus daugiau, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis, vertindamas prasidėjusių metų darbo rinką, pažymėjo, kad įdarbinamų žmonių ir laisvų darbo vietų rodikliai išlieka geri nuo pat šių metų pradžios: padėta įsidarbinti 8,2 tūkst. žmonių, darbdaviai registravo 6,2 tūkst., tai yra beveik du kartus daugiau laisvų darbo vietų, palyginti su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu. Tuo tarpu naujai registruotų darbo ieškančių žmonių teritorinėse darbo biržose mažėja.
Šalies teritorinės darbo biržos sausio 14 – 20 dienomis bedarbio statusą suteikė 5,6 tūkst. asmenų, t.y. 0,8 tūkst. mažiau, palyginti su ankstesne savaite. Jaunesnių kaip 25 m. amžiaus bedarbių įregistruota 401. Žvelgiant į praėjusių metų tą patį laikotarpį, darbo ieškančių asmenų registravimosi darbo biržoje tempas sulėtėjo: 2010 metų sausio 15 – 21 dienomis įregistruota 7,6 tūkst. bedarbių. Didžiausią dalį bedarbiais tapusių žmonių sudaro nedirbę laikotarpį nuo pusės iki dvejų metų – 69,0 proc., 15,9 proc. – atleisti iš darbo per paskutiniuosius šešis mėnesius, 7,9 proc. – niekur nedirbę, 7,2 proc. turi ilgesnę kaip 2 metų neveiklumo pertrauką.
Daugiausia bedarbių – 32,6 proc. įsigijo verslo liudijimus, 29,4 proc. buvo nusiųsti į viešuosius darbus, 16,9 proc. įdarbinti subsidijuojant, 13,7 proc. buvo nusiųsti į profesinį mokymą, 5,7 proc. – į įgūdžių įgijimo rėmimo programą.
Savaitės pabaigoje nedarbo draudimo išmokos buvo mokamos 47,4 tūkst. arba 15,2 proc. registruotų bedarbių. Naujų paskirta 2419 bedarbių, baigta mokėti beveik 2,6 tūkst. bedarbių, iš jų 22,6 proc. mokėjimas baigtas anksčiau laiko jiems įsidarbinus.
Sausio 20 d. šalyje buvo registruota 311,4 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 14,4 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.
Pastarųjų mėnesių teigiamas darbo rinkos pasiūlos tendencijas nusvėrė gruodžio antrojoje pusėje padidėjęs sugrįžusių iš laikino užimtumo priemonių bedarbių skaičius. Tai yra įprastas kasmetinis reiškinys, kai paskutinįjį metų mėnesį fiksuojamas registruoto nedarbo augimas sumažėjus paklausai sezoniniams ir laikiniesiems darbams.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, sausio 1 d. teritorinėse darbo biržose buvo registruota 311,3 tūkst. bedarbių ir darbo ieškančių žmonių arba 14,4 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Tačiau augimas yra perpus mažesnis nei 2009 metų gruodį.
Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis, vertindamas praėjusių metų paskutinio mėnesio darbo rinką, pažymėjo, jog klostosi neįprasta situacija: nedarbas mažėja lėtai, tačiau darbdaviai susiduria su darbo jėgos trūkumu, nes neranda Lietuvoje reikiamos kvalifikacijos darbuotojų ir jų ima ieškoti kitose šalyse.
„Struktūrinis nedarbas, kai darbo paklausa savo struktūra neatitinka darbo pasiūlos, iškreipia padėtį darbo rinkoje – vienų profesijų ir kvalifikacijų turinčių žmonių yra gerokai per daug, o kitų trūksta. Teigiamus pokyčius darbo rinkoje stabdo tiek darbo pasiūlos ir paklausos neatitikimas, tiek skirtingų darbdavių ir darbuotojų poreikiai ir lūkesčiai. Tai geriausiai atspindi, pavyzdžiui, siuvėjų situacija – nors teritorinėse darbo biržose jų įregistruota ne vienas šimtas, tačiau šios profesijos darbuotojai nenoriai priima pasiūlymus dirbti, ir darbdaviai darbo jėgos linkę ieškoti kitur“,- tvirtino Lietuvos darbo biržos vadovas.
Be to, jo teigimu, nemažai įtakos turi ir tai, jog laisvos darbo vietos nesutampa su darbo ieškančiųjų gyvenamąja vieta, darbo ieškantys žmonės nėra mobilūs, dažnai tenkinasi gaunama socialine parama, o tai dar labiau didina teritorinius nedarbo skirtumus. Taip pat reikia pastebėti, kad šiuo metu kvalifikuotų specialistų netenkina tinkamo darbo pasiūlymai, kadangi neatitinka jų lūkesčių ir negarantuoja gyvenimo kokybės. Per šį mėnesį šalies teritorinėse darbo biržose bedarbiais buvo įregistruota 19,8 tūkst. asmenų, kai pernai tuo pačiu metu – 27,7 tūkst.
Gruodžio mėnesį padėta įsidarbinti per 13 tūkst. žmonių, iš jų 9,3 tūkst. – pagal neterminuotas sutartis. Veiklą, įsigiję verslo liudijimus iki 6 mėn. laikotarpiui, pradėjo 2,3 tūkst. bedarbių. Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsta 1,8 tūkst. asmenų. Daugiausia jų 1,5 tūkst. dalyvavo remiamojo įdarbinimo priemonėse.
Darbdaviai gruodžio mėnesį teritorinėse darbo biržose įregistravo 12,3 tūkst. laisvų darbo vietų, tai 63 proc. daugiau negu 2009 metų tuo pačiu laikotarpiu.
Daugiausia darbo pasiūlymų buvo pardavėjams, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojams, dažytojams, siuvėjams, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojams, virėjams, pardavimo vadybininkams.
Daugiausia darbingo amžiaus gyventojų sausio 1 d., buvo registruota bedarbiais Ignalinos (21,3 proc.), Mažeikių (19,8 proc.) ir Zarasų (19,4 proc.) rajonų savivaldybėse. Mažiausiai bedarbių buvo Neringoje (5,7 proc.), Birštone (10,7 proc.) ir Šiaulių mieste (11,3 proc.). Iš didžiųjų miestų daugiausia bedarbių buvo Panevėžyje (16,2 proc.).
Lietuvos darbo birža 2010 m. padėjo įsidarbinti rekordiniam darbo ieškančių asmenų skaičiui – 191,2 tūkst., nusiųsta į aktyvios darbo rinkos politikos priemones – 59,3 tūkst. Tuo tarpu veiklą pradėjo, įsigiję verslo liudijimą laikotarpiui iki pusės metų, 33,4 tūkst. bedarbių – beveik dvigubai daugiau nei 2009 metais.
Didžiosios Britanijos bedarbiams ateina sunkūs laikai. Šioje šalyje ruošiama reforma, susijusi žmonėmis, gaunančiais bedarbio pašalpą. Bedarbiams duodamas pusės metų terminas, per kurį jie turi susirasti darbą arba…