depresija
Yra daugybė įvairių pagalbinių priemonių, kurios padeda atsipalaiduoti, nusiraminti ar įsikrauti energijos, žvalumo. Grįžus į namus po sunkios ir varginančios dienos galima išmėginti paprastus, įdomius ir veiksmingus sveikatą gerinančius būdus. Tai galėtų būti šilta vonia su eteriniais aliejais ar pėrimasis vantomis, kambario pakvėpinimas smilkalais, patiekalų su tam tikrais prieskoniais ragavimas, raminamosios ar tonizuojamosios arbatos gėrimas, akmenų ar metalų, pasižyminčių tam tikromis savybėmis nešiojimas. Tereikia kiekvienam atrasti, išsirinkti sau tinkamą ir prieinamą priemonę.
Praeitais metais klinikiniai psichologai Aušra ir Antanas Mockai įkūrė „Depresijos gydymo centrą“. Per eilę veiklos metų skaitant paskaitas, konsultuojant privačiai, savanoriaujant „Jaunimo linijoje“ sutuoktiniai suprato, jog trūksta paslaugų išgyvenantiems lengvą ar vidutinę depresiją, juolab neieškoma būdų padėti jiems be vaistų.
Pastarųjų metų moksliniai tyrimai parodė, kad vitaminas D ne tik stiprina imunitetą, kaulus ar padeda lytinei hormonų veiklai, bet ir mažina riziką susirgti onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių ligomis, depresija, ir net iki 26 procentų sumažina mirties riziką.
Pastaraisiais metais specialistai vis garsiau kalba apie prastėjančią lietuvių psichinę savijautą. Tai rodo ir gąsdinanti savižudybių, priklausomybių nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų statistika, visuomenę sukrečiančių smurtinių nusikaltimų gausa. Medikai perspėja, kad Lietuvoje daugėja ir susirgimų depresija. Nors ši liga mūsų šalyje dar dažnai nuvertinama, jos pasekmės gali būti labai rimtos, o poveikis žmogaus gyvenimo kokybei – milžiniškas.
Pradėjo veikti Vilniaus universiteto psichologų sukurta pirmoji Lietuvoje nemokama internetinė streso valdymo programa BADI. Lietuvos gyventojai, patiriantys įvairaus pobūdžio psichologinius sunkumus, galės patys mokytis įveikti stresą internete.
2014 metais iš gyvenimo pasitraukė 156 jauni žmonės arba, kitaip tariant, šešios vidutinio dydžio mokinių klasės. „Lietuva kas dvi dienas prarado po vieną jauną žmogų“, – tokie kraupūs faktai nuskambėjo spalį vykusioje Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) Asamblėjoje, kurioje buvo patvirtinta pozicija dėl jaunimo psichinės sveikatos.
Liūdna statistika – pagal savižudybių skaičių Lietuva pasaulyje pirmauja. Specialistai neabejoja, kad viena svarbiausių to priežasčių yra depresija, kuria kasdien suserga po du lietuvius. Su šia klastinga liga susidūrė ir sunkiaatletis, visuomet pozityvią nuotaiką spinduliavęs Ramūnas Vyšniauskas.
Valentino dienos nekenčia daugelis vienišių. Bet juk kartais šią dieną miela dovana smagu nudžiuginti ir antros pusės neturintį draugą ar draugę, tiesa? Visgi ši dovana jos vienišą gavėją tikrai gali įstumti į gilią depresiją…
Žiemai besiritant į antrąją pusę, tamsios ir itin trumpos dienos slegia kur kas labiau nei šaltojo sezono pradžioje. Praūžus švenčių maratonui ir nurimus šventiniam šurmuliui, padaugėja sezoninį nerimą ir apatiją išgyvenančių žmonių: padidėja dirglumas, įtampa, stresas, įprasta veikla kelia vis didesnį nuobodulį.
Atėjus rudeniui vis dažniau subjūra ne tik orai, bet ir nuotaika. „Man depresija“, – gali išgirsti iš nusiminusio kolegos ar giminaičio, kuris, galbūt, nelabai ir supranta, kokią rimtą diagnozę pats sau taiko. Taigi, šiandien pristatome jums keletą galbūt dar negirdėtų faktų apie šią ligą, kurios pavadinimas dažnai nuskamba ir kasdienybėje.