feminizmas
Žvelgdamos į ateitį, kurioje moterys vis dar uždirbs 23 procentais mažiau nei vyrai, kurioje 1 iš 5 moterų yra išprievartaujama ar kitaip seksualiai išnaudojama, keletas 6-13 metų mergaičių apsirengė princesėmis ir vieną po kitos mėto feministinines „bombas“. Viskas tam, kad atkreiptų visuomenės dėmesį į besitęsiantį seksizmą. Kviečiame peržvelgti žemiau esantį FCKH8.com video!
Ispanių meno kolektyvo „Sangre Menstrual“ pavadinimas pažodžiui reiškia „menstruacijų kraujas“. Pasivadino jos taip ne veltui. Vieną dieną merginos išsitepė baltas kelnes raudonais dažais ir išėjo į gatves. Savo performansu jos siekė ne tik šokiruoti, per ir atkreipti patriarchalinės visuomenės dėmesį į kas mėnesį kraujuojančias moteris.
Londone kurianti švedė Arvida Byström save vadina feministe nuo gimimo. Jos nuotraukose šios pažiūros itin ryškios. Vaikystėje svajojusi būti princese, suaugusiųjų pasaulyje ji tapo fotografe. Tai, pasak Arvidos, jai leidžia išreikšti savo moteriškumą.
Pastaruoju metu įvairių šakų menininkai tiesiog neriasi iš kailio, kad tik kuo labiau nustebintų savo darbų gerbėjus ar pritrauktų jų dar daugiau.
Tai ne mano mintys ir skaitydama šį laišką taip pat keletą kartų prunkštelėjau, tačiau supratau, kad mano prunkštelėjimas – tai tik dabartinė mada, o realiai… Realiai, manau, kad aš šiam laiškui pritariu, NES moters laimė – ne teisių kišime ir amžinoje kovoje su vyrais, o šei-mo-je! Vėlgi, tai tik mano nuomonė, kurios niekam neperšu! Tiesiog perskaitykite laišką:
Kino režisieriai, scenaristai, pagrindiniai aktoriai – šios svarios pozicijos dažniausiai atitenka vyriškajai giminei. „Pasaulį kine mes matome vyrų akimis“, – nelygybės kino industrijoje problemą įvardija Švedijos lygių teisių ir moteris kino industrijoje propaguojančio tinklo „Doris“ atstovės. Į susitikimą su dviem šio judėjimo narėmis Lisa Linden ir Maria Eng šiandien pakvietė tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“.
Ukrainos feminisčių grupuotė „Femen“ sekmadienį išreiškė savo pasipiktinimą alkoholio vartojimu Kijevo centre stebint futbolo rungtynes. Prieš EURO-2012 nukreiptą nepasitenkinimą moterys demonstravo apsinuogindamos iki pusės ir krūtines „papuošdamos“ frazėmis: Fuck Euro 2012, Free Fuck, Raped by Euro 2012 ir kt.
Apie šių laikų vyriškumą, lyčių vaidmenis ir visame pasaulyje vykstančių procesų įtaką jiems „Laikas.lt“ papasakojo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, sociologas, vyriškumo, lyčių, seksualumo tyrinėtojas Artūras Tereškinas, kurio monografija „Vyrų pasaulis: vyrai ir žaizdos vyriškumas Lietuvoje“ pasiūlė įdomų sociologinį požiūrį į stipriosios lyties gyvenimą.
Pernai vyrai vėl labiau skundėsi dėl diskriminacijos. Vyrai aktyviau gynė savo teises ir pateikė 51 proc. skundų (moterys 49 proc.). Per visus Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) gyvavimo metus daugiau skundų iš vyrų buvo sulaukta 2000, 2009 ir 2011 m.
Pernai LGKT nagrinėjo 170 diskriminacijos atvejų: buvo pateikti 157 skundai bei atlikta 13 tyrimų savo iniciatyva. 2010 m. buvo pateikti 148 skundai bei atlikta 10 tyrimų savo iniciatyva.
Kaip ir kasmet, 2011 m. daugiausiai skundų gauta dėl lyties diskriminacijos – 42. Dėl amžiaus gauti 36, socialinės padėties – 29, tautybės – 16, negalios – 11, kalbos – 7, seksualinės orientacijos – 4, religijos ir įsitikinimų – 2 skundai.
Pernai padaugėjo skundų dėl lyties (2010 m. buvo 40), amžiaus (buvo 25), negalios (buvo 22), sumažėjo dėl socialinės padėties (buvo 30 ), tautybės (buvo 21). Dėl religijos ir įsitikinimų pernai ir užpernai gauta vienodai skundų – po 2.
Tik 14 proc. atvejų nebuvo galima atlikti išsamaus tyrimo, nes skundai nepriklausė LGKT kompetencijai. Tokiais atvejais besiskundžiančiam asmeniui nurodyta kompetentinga institucija – dažniausiai policija, prokuratūra, teismas,”Sodra”, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, Seimo kontrolierių įstaiga, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, vartotojų teisių organizacijos.
Pernai padaugėjo diskriminuojamų darbo skelbimų internete. Skelbimuose dažniausiai buvo teikiama pirmenybė tam tikro amžiaus ar lyties valytojams, vairuotojams, vadybininkams, administratoriams, apsaugos darbuotojams. Padaugėjo anoniminių pasiteiravimų dėl teisių apribojimų. Konsultuotasi ne tik dėl galimos diskriminacijos, bet ir įvairiais kitais teisiniais klausimais (darbo ir šeimos teisės, žmogaus teisių, privataus gyvenimo ir kt.).
Lygių galimybių kontrolierės Aušrinės Burneikienės teigimu, krizės metu žmonės jaučiasi nesaugūs ir aiškiną biją pateikti skundą dėl diskriminacijos ir taip užsitraukti darbdavio ar bendradarbių nemalonę. Diskriminaciją žmonės vis labiau įžvelgė ne tik darbo, bet ir prekių paslaugų srityje”.
Daugiausiai skundų 2011 m. dėl galimų pažeidimų buvo pateikta darbo santykių srityje (54). Dėl valdžios ir valdymo institucijų veiklos skųstasi 38 kartus, dėl prekių ir paslaugų – 32 kartus. Mažiausiai skųstasi dėl švietimo įstaigų veiklos – 11 kartų.
Pastaruosius kelerius metus išlieka tendencija, jog daugiausiai lygių galimybių siekia didmiesčių gyventojai: 2011 m. 53 proc. skundų gauta iš Vilniaus, 20 proc. iš Kauno regionų. Kiek mažiau skundų sulaukta iš Klaipėdos (7 proc.), Šiaulių (7 proc.), Panevėžio (6 proc.). Iš Marijampolės gauta 4 proc., Telšių – 2 proc., Utenos – 1 proc. visų skundų. Nė vieno skundo negauta iš Tauragės bei Alytaus regionų.
Nors Lietuvos viešojoje erdvėje vis garsiau imama kalbėti apie diskriminuojamas tautines mažumas, imigrantus, ir visus „kitus“ ne lietuvius bei diskriminaciją dėl lytinės orientacijos, nesunku pastebėti, su kokiu priešiškumu sutinkamos diskusijos, susijusios su moterų problemomis ir lyčių lygybe.