Indija
Atsiimti magistro diplomo Kauno technologijos universitete (KTU) Najeebas Hasanas atvyko iš Budapešto. Čia vaikinas atlieka praktiką Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) atstovybėje. „Esu indas, mokiausi Lietuvoje ir Vengrijoje, dirbu su žmonėmis iš 21 pasaulio šalies“, – apie savo tarptautinę patirtį pasakoja 29 m. Najeebas.
Anushruti gyvena didžiausiame Indijos mieste Mumbajuje, drauge su vyru augina sūnų ir dieviško skonio patiekalų receptais dalijasi tinklaraštyje „Divine Taste“.
Šalia prabangių šventyklų ir auksu puoštų maharadžų rezidencijų Indijoje tarpsta lūšnynai, kurių tankiausiai apgyvendintoje šalyje priskaičiuojama daugiau nei 100 tūkst. Jie panašūs į atskirus miestus, kurie paprastiems praeiviams ir turistams dažnai lieka nematomi. Ką iš tiesų žinome apie egzotiškos šalies vietas, kur spiečiasi žemiausias ir vargingiausias visuomenės sluoksnis? Pateikiame 8 faktus, kurių nežinojote apie Indijos lūšnynus.
Viename tankiausiai apgyvendintų Indijos miestų Mumbajuje, kuriame gyvena beveik 19 mln. žmonių, kasdien išmetama apie aštuoni tūkstančiai tonų atliekų. Kas šeštas gyventojas glaudžiasi šiukšlių pilnuose lūšnynuose, kurių priskaičiuojama daugiau nei 1,2 tūkstančių. Vienas tokių – netoli tarptautinio oro uosto, prabangių viešbučių apsuptyje įsikūręs Anavadis, vietinių vadinamas „mėšlu tarp rožių“.
Mažame Indijos kaimelyje prieš dvylika metų gimė du berniukai, kuriuos kaimas iki šiol laiko šventaisiais. O gal geriau sakyti vienas berniukas. Nors šiems Siamo dvyniams toks pavadinimas taip pat netinka.
Indijoje 28-erių Urmilai Šarma gimė Siamo dvynės, kurios labiau primena vaiką su dviem galvomis.
Pranešama, kad ketvirtadienį Indijoje ligoninėje gimė mergaitė su dviem galvomis. Mažylės jaučiasi gerai, yra sveika ir neįtikėtinai gyvybinga.
Indijoje gyvenančios mergaitės vardu Laxmi kūnas nustojo keistis, jai būnant 5 metų. Dabar jai dvidešimt, tačiau išoriškai ji atrodo, kaip vaikas: sveria beveik 20 kg, o ūgis vos vos siekia metrą.
Mirus sutuoktiniui Indijoje moterys dažniausiai atskiriamos nuo visuomeninio gyvenimo, atstumiamos bendruomenės, jų išsižada šeimos ir artimieji. Šiose fotografijose galima pamatyti širdį veriančius vaizdus iš Indijos našlių gyvenimo ir padėties visuomenėje. Seniau Indijoje našlynų buvo labai daug, juose glausdavosi net pačias jauniausios, kartais dar paauglės mergaites, kurios būdavo ištekinamos už senų vyrų, o po jų mirties keliaudavo į našlynus. Našlėms nuskutamos galvos, o apie antrą santuoką negali būti nei minties. Kai kuriose Indijos vietose šios tradicijos, požiūris į vyrų netekusias moteris vis dar egzistuoja, o našlių padėtis jau daug metų nesikeičia.
Debashish yra viena labiausiai stulbinančių world muzikos asmenybių, su kuria mielai dirba garsiausi Indijos muzikos atstovai Ravi Shankar, Ajoy Chakrabarty, Brij Bhushan Kabra, žinomiausi pasaulio maestro Ustad Zakir Hussain, John McLaughlin, Bob Brozman ir kt. Debashish yra Indijos muzikos revoliucionierius, išradęs naują grojimo gitara techniką bei sukūręs tris unikalias gitaras, pramintas „Gitarų Trejybe“, padedančias naujai perteikti tradicinę Indijos muziką.
Organizacija „GM Gyvai“ didžiuojasi balandžio mėn. galėsianti Lietuvos klausytojus nudžiuginti melodinga ir dvasinga Indijos muzika, atliekama didžio kūrėjo Debashish Bhattacharya.
Išbandyti savo jėgas Indijoje vykstančiose sporto rungtynėse – užduotis tikrai ne kiekvienam. Kasmet vienoje iš Indijos provincijų vyksta Žemės Ūkio Olimpiada. Jame propaguojamos sporto šakos tikrai nėra skirtas silpniesiems, kad ir kokie liauni atrodo kai kurie šių žaidynių dalyviai. Žaidynėse yra įtrauktos tokios rungtys kaip, žmogaus pervažiavimas žemės ūkio technika, t.y. traktoriumi ar kitu panašiu įrenginiu. Taip pat čia galima pamatyti tokias „sporto šakas“ kaip, vežimais įkinkytų jaučių lenktynės, akrobatika jojant ant arklio, plytų nešimas dantimis bei kitus, labai keistus, būdus demonstruoti savo jėgą bei stiprybę.
Skaitytoja dalinasi savo įspūdžiais iš kelionės po Indiją – tikri potyriai ir asmeninio archyvo nuotraukos.
Geriausia ilsėtis šviečiant saulei, kuomet iš dangaus neiškrenta nė lašelis lietaus? Tikriausiai taip, tačiau tik ne Indijoje. Šią šalį geriausia lankyti liūčių sezono metu.
Kiekviena nuotaka jaudinasi, kad jos sužadėtinis gali ją palikti prie altoriaus, tačiau per varlių vestuves Takhatpūre Indijoje tai ne problema. Abu sutuoktinius tvirtai laiko žmonės, kurie varliagyvius tuokia norėdami iššaukti lietų.
Indijos šiaurėje, Pandžabo valstijoje, yra ekstremalų mokykla „Bir Khalsa Group”, kurios nariai atlieka kvapą gniaužiančius triukus. Ekstremalai teigia, kad jie demonstruoja itin seną, jau pamirštą, sikhų kovos meną „ghatka”.
Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre, penktadienį atidaroma paroda „Pokyčių karta. Šiuolaikinis Indijos menas”. Tai pirmoji šiuolaikinį Indijos meną išsamiai pristatanti paroda Lietuvoje.
Lietuvė Alesandra jau septynerius metus užsiima kūno tapyba chna dažais: „Man tai ne tik piešimas, bet ir gyvenimo būdas, neatsiejamas nuo rytų kultūros bei filosofijos.“ Piešti chna Alesandra pradėjo po to, kai pamilo Senovės Indiją, įsileido vedų tradicijas į savo kasdienybę.
Outsourcing`as, lietuviškai vadinamas nuobodžiu terminu „užsakomosios paslaugos“, tapo XXI amžiaus religija. Outsource`inama viskas: nuo personalo valdymo iki atvirukų įdėjimo į voką. 2010 m. televizijos ekranuose pasirodęs amerikiečių serialas „Outsourced“ patraukė per dantį šios aistros apimtas bendroves.
Prisimename filmą „Lūšnynų milijonierius“? Jei taip, turbūt Jums tikrai įstrigo filmo garso takelis, kuris 2009 metais buvo net apdovanotas Oskaru. Ir nors filmo režisierius Danny Boyle’as – britas, tačiau kurdamas filmą, kurio veiksmas vyksta Indijoje, suprato, kad šioje šalyje kurtas filmas privalo turėti gerą garso takelį. Kodėl?
