jaunimo teatras
Pirmoji šio sezono premjera, į kurią Valstybinis jaunimo teatras žiūrovus pakvies jau š. m. rugsėjo 20–21 dienomis, bus čekų dramaturgo Petro Zelenkos pjesės „Nykstančios rūšys“ pastatymas (iš čekų kalbos vertė Andrius Jevsejevas). Perkelti šį kūrinį į teatro sceną ėmėsi režisierius Rolandas Augustinas Atkočiūnas, subūręs gausią ir stiprią Jaunimo teatro aktorių komandą. Premjeriniame spektaklyje vaidins: Aleksas Kazanavičius, Neringa Varnelytė, Aušra Pukelytė, Rasa Marazaitė, Sergejus Ivanovas, Nerijus Gadliauskas, Saulius Sipaitis,Vidas Petkevičius ir kiti. Spektaklio scenografas – Marijus Jacovskis, kostiumų dailininkė – Jolanta Rimkutė, kompozitorius – Martynas Bialobžeskis, videodizaineris – Šarūnas Mikulskis.
Valstybinis jaunimo teatras ir praėjusiame sezone ryškiausiu teatro fenomenu tapęs jaunųjų menininkų judėjimas „No Theatre” apjungia savo pajėgas ir lapkričio 10, 11 d. 17 val. kviečia į intriguojančią premjerą pavadinimu „Kovos klubas“. Spektaklis kuriamas pagal amerikiečių rašytojo Chucko Palahniuko to paties pavadinimo romaną.
Sausio 25 d. 18 val. J.MILTINIO DRAMOS TEATRAS svečiuosis Valstybiniame Jaunimo teatre. Panevėžiečiai pristatys daug žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio sulaukusį Rolando Augustino A. režisuotą spektaklį „HANANA, KELKIS IR EIK”, pagal Germano Grekovo pjesę „Hanana“.
Pjesės veiksmą spektaklio kūrėjai perkėlė į šiandieninės Lietuvos tikrovę, nes jo aprašyta šeimos kasdienybė tiksliai sutampa su lietuviško kaimo realijomis. G.Grekovas šia savo pjese tęsia ciklą pasakojimų apie gyvenimo posūkius, kuriuos galima sutikti ir Gorkio, ir Dostojevskio kūryboje. Pasakodami šią natūralistinę istoriją apie žmones, atsidūrusius kone ant susinaikinimo ribos, kūrėjai siekė parodyti veikėjų paveiksluose dar išlikusią emocinę šilumą, mielaširdystę, atjautą ir žmogiškumą. Todėl tragiškos buitinės scenos neretai atrodo tragikomiškai, o spektaklio pabaiga lieka „atvira“ vilčiai ir tikėjimui dvasiniu atgimimu.
Spektaklyje „Hanana, kelkis ir eik“ Kauno valstybinio dramos teatro aktorė Inesa Paliulytė sukūrė Liudos Hananos personažą. Ji šmirinėja tarp apgirtusių, apkvaitusių, apkurtusių ir apakusių namiškių, murmėdama po nosimi, tuščiai berdama žodžius tarsi pati sau. Į jos vyrą, užguitą ir bebalsį stulbinamai įsikūnijo aktorius Algirdas Paulavičius. Vos porą frazių per spektaklį sumurmėjęs aktorius vienas įdomiausių veikėjų, įrodančių, kad personažo svarba priklauso ne nuo scenoje praleisto laiko. Savo kūnu ir veidu jis atskleidė daugiau nei galima pasakyti žodžiais. Sudėtingas alkoholiko ir ligoto sūnaus Stasiuko Hananos vaidmuo teko aktoriui Vidmantui Fijalkauskui. Jis išgyvena lyg ir ne savo, o perskaitytų knygų, žurnalų ir televizijos ekrano herojų likimus. Despoto vaidmenį kuriantis aktorius, nuolat siautėjantis ir gąsdinantis aplinkinius, spektaklio atomazgoje išgyvena nušvitimą.
Įnamio bei Liudos meilužio vaidmenį sukūrė Rimantas Teresas. Spalvingos ir Hananų šeimos kaimynės Janina (Lolita Martinonytė, Eleonora Koriznaitė) ir Zina (Ligita Kondrotaitė). Janina nesibaido imtis įvairiausių priemonių, kad įsikabintų į gyvenimą, o Zina taškosi keiksmažodžiais, vilki neskoningais drabužiais ir jos galvoje nuolat sukasi mintys, kaip paveržti kaimynės meilužį. Iš kalėjimo grįžęs sūnus paklydėlis – aktorius Vytautas Kupšys – su cigarete dantyse ir kalašnikovo automatu krepšyje puikiai įkūnijo „zeko“ vaidmenį. Jo atėjimas sugriauna iki šiol vyravusį gyvenimą su didžiuliu trenksmu ir atneša sumaištį bei pakeičia likimus.
Spektaklio kūrybinė komanda – tarptautinė, ryški, patyrusi, galinti pasigirti įvairių festivalių ir konkursų prizais bei apdovanojimais. Scenografiją spektakliui sukūrė Rygos Dailės teatro meno vadovas, dailininkas Martinšas Vilkarsis.
Spalio pradžioje Vilniuje rodytas šis spektaklis sulaukė puikių vertinimų. Konstantinas Borkovskis savaitraštyje „7 meno dienos“ rašė, jog “dar neteko matyti spektaklių, tokių buitiškų ir natūralistinių, kuriuose būtų tiek kepama, verdama ir geriama. Čia pat kepama ir valgoma tikra kiaušinienė, minkoma tešla, malama mėsa ir iš viso to lipdomi koldūnai, kurie verdami ir čia pat „suvalgomi“. Teatrinė „degtinė“ liejasi per kraštus, kaip pagrindiniai gyvybės syvai, kaip sakralinis vanduo, kaip suskystintas fetišas, kurį vieną išpažįsta ir kuriam tarnauja visi iki vieno šios platformos gyventojai.
Spektaklis buvo pristatytas režisierės Dalios Tamulevičiūtės vardo profesionalių teatrų festivalyje, kuriame autoritetinga teatralų komisija ir Dzūkijos krašto žiūrovai net 3 nominacijas skyrė Juozo Miltinio dramos teatrui už spektaklį „Hanana, kelkis ir eik“, rež. Rolandas Augustinas A.
Diplomu „Už teatrinę drąsą“ apdovanotas Germano Grekovo „Hanana, kelkis ir eik“ režisierius Rolandas Augustinas A.
Diplomu „Įtaigiausias vaidmuo“ už sukurtą Liudos Hananos vaidmenį apdovanota aktorė Inesa Paliulytė.
Diplomu „Geriausias personažas be žodžių“ už sukurtą Juozo Hananos vaidmenį apdovanotas aktorius Algirdas Paulavičius.
Sausio 25 d. 18 val. spektaklis „Hanana, kelkis ir eik“ bus rodomas Valstybiniame Jaunimo teatre.
Daugiau informacijos www.miltinio-teatras.lt
Prieš keletą metų pasirodęs spektaklis „Poetė“ kalbėjo apie rašytojos Salomėjos Neries asmenybę. Dabar Birutė Mar spektaklyje „Jis ir ji“ gilinasi į kito lietuvių rašytojo Jono Biliūno ir jo žmonos Julijos Janulaitytės – Biliūnienės meilės ir nerimastingo gyvenimo istoriją, kuri atsiskleidė jautriuose susirašinėjimo laiškuose. Spektaklyje Jono Biliūno vaidmenį atlieka Jaunimo teatro aktorius Aleksas Kazanavičius, rašytojo žmonos – Birutė Mar. Dailininkė – Indrė Pačėsaitė. Dalyvauja smuikininkas Sigitas Rubis.
Agniui Jankevičiui spektaklis „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“ – jau ketvirtas darbas Jaunimo teatre. Kalbėdamas apie pjesės problematiką režisierius prasitaria, kad šią pjesę galima įvairiai traktuoti.
Valstybiniame jaunimo teatre – išties dėmesio verta premjera. Tai režisieriaus V.Griško spektaklis „Skrydis virš gegutės lizdo”. Pagrindinis vaidmuo atiteko aktoriui Andriui Bialobžeskiui.
Valstybinis jaunimo teatras rengiasi 47-ojo sezono premjeroms – šį rudenį žiūrovai pamatys du didelio formato spektaklius, kurių pavadinimai gerai žinomi akylesniems teatro ir kino žiūrovams.
Kaip Eltai sakė Jaunimo teatro literatūrinės dalies vedėja Gintė Pranckūnaitė, pirmoji teatro premjera numatoma rugsėjo 30, spalio 1 ir 2 dienomis. Sankt Peterburgo ir kitų Rusijos miestų teatruose kuriantis režisierius Valerijus Griško Vilniuje statys spektaklį „Skrydis virš gegutės lizdo” pagal Deilo Vasermano (Dale Wasserman) pjesę, sukurtą Keno Kezio (Ken Kesey) to paties pavadinimo romano pagrindu.
Kino žiūrovams įsiminė šio kūrinio ekranizacija – 1975 metais Milošo Formano sukurtas filmas su aktoriumi Džeku Nikolsonu (Jack Nicholson) pagrindiniame vaidmenyje, pelnęs net penkis „Oskaro” apdovanojimus.
Spektaklyje vaidins Andrius Bialobžeskis, Gediminas Storpirštis, Nerijus Gadliauskas ir kiti žinomi Jaunimo teatro aktoriai.
Lapkričio mėnesį numatoma režisieriaus Agniaus Jankevičiaus spektaklio „Katė ant įkaitusio skardinio stogo” premjera. Pagal šią garsią amerikiečių rašytojo Tenesio Viljamso (Tennessee Williams) pjesę taip pat buvo pastatytas kino filmas, o populiarioji pjesė ne kartą statyta ir Lietuvos teatrų scenose.
Naujajame spektaklyje vaidins aktoriai Sergejus Ivanovas, Dalia Brenciūtė, Vidas Petkevičius, Neringa Varnelytė, Aleksas Kazanavičius, Rasa Marazaitė, Saulius Sipaitis ir Ignas Ciplijauskas.
Be šių premjerų, rudenį Jaunimo teatre numatomi šiuolaikinės dramaturgijos skaitymai. Pasirinktos žinomų Vidurio – Rytų Europos dramaturgų šiuolaikinės pjesės, kurias į lietuvių kalbą išvertė teatro kritikas Andrius Jevsejevas. Pasak G. Pranckūnaitės, norima atgaivinti tokių pjesių skaitymų tradiciją, keletą metų gyvavusią Jaunimo teatre.
Kokios naujienos žiūrovų lauks antrąjį sezono pusmetį naujaisiais metais, teatro atstovai dar negalėjo pasakyti, juolab teatro repertuaras bus tvirtinamas rugpjūtį.
Valstybinis jaunimo teatras kovo 19 – 20 d. 12 val. kviečia jaunuosius žiūrovus į premjerinį spektaklį „Pingvinai ir kiaušinis“, pagal nyderlandų dramaturgės Heleenos Verburg pjesę.
Šeštadienį Valstybiniame Jaunimo teatre buvo pristatytas ilgai lauktas Rolando Kazlo režisuotas spektaklis „Raštininkas Bartlbis“, kuriame papasakota istorija apie vienišą, mažakalbį keistuolį, itin paslaptingą asmenybę, kurio vardą labai sunku ištarti – Bartlbį. Tad, cituojant Bartlbį, Laikas.lt bevelija praskleisti premjeros uždangą.
Valstybinis jaunimo teatras šį savaitgalį kviečia į antrąją sezono premjerą – Rolando Kazlo režisuotą spektaklį „Raštininkas Bartlbis“.
„Dėl savo profesijos per pastaruosius trisdešimt metų artimai susipažinau su gana savotiškų ir įdomių žmonių sluoksniu, ir jei norėčiau, galėčiau papasakoti aibes istorijų, kurių klausydamiesi geraširdžiai džentelmenai šypsotųsi, o jautrios moterys verktų. Bet palieku nuošaly visų kitų biografijas, vildamasis parašyti keletą puslapių apie Bartlbį – keisčiausią iš visų raštininkų, kuriuos esu matęs.”
Tokiais žodžiais XIX a. amerikiečių romanistas, eseistas ir poetas Hermanas Melville’is, pradeda savo apsakymą „Bartlbis”, pagal kurį aktorius R.Kazlas sukūrė savo naujausią spektaklį „Raštininkas Bartlbis”.
Ilgai laukta premjera įvyks lapkričio 6, 7 d. 18 val. Valstybiniame jaunimo teatre. Kruopštų scenografės ir kostiumų dailininkės darbą atliko jau trečią kartą su Rolandu Kazlu bendradarbiaujanti Neringa Keršulytė.
Vaidmenis kūrė: Artūras Sužiedėlis, Rolandas Kazlas, Arūnas Storpirštis, Lukas Petrauskas, Jonė Dambrauskaitė, Andrius Bialobžeskis, Antanas Šurna, Nerijus Gadliauskas, Rimgaudas Karvelis, Ignas Ciplijauskas ir Jurgis Damaševičius.
Hermano Melvillio darbai dažnai priskiriami tamsiojo romantizmo srovei. Rašytojas geriausiai žinomas dėl savo kūrinių „Mobi Dikas, arba Banginis“, „Enkantados, Kelionė po Europą ir Levantą“, ir kitų romanų, kuriuos rašytojas sukūrė remdamasis savo išgyvenimais, patirtais plaukiojant banginių medžiotojų laivuose.
„Bartlbis“ priskiriamas vėlyvajam kūrybos periodui. Apsakyme rašytojas sugriauna beveik visus principus, būdingus jo ankstesniajai kūrybai. Okeanų platybes, tolimų šalių egzotiką keičia kukli juridinė kontora judriajame Volstryte, pro kurios langus matosi aklina plytų siena. Į pirmą planą iškeliamas kuklus dokumentų perrašinėtojas ir teisininkas, branginantis savo gerą vardą, naudą ir sielos ramybę. Pagrindinis herojus – vienišas, mažakalbis keistuolis. Jis itin paslaptinga asmenybė, atėjusi „iš neatsiimtų laiškų skyriaus“.
Bartlbis kupinas nenusakomos vidinės tvirtybės, žinantis kažką labai svarbaus ir tik jam vienam suvokiamo. Jis mandagiai ir atkakliai laikosi savo nuostatų. Vidinė stiprybė ir visa apimanti ramybė jam padeda išlikti savimi bet kokiomis aplinkybėmis. Iš kur ta jo tvirtybė? Tai lieka paslaptimi, kurios rašytojas neatskleidžia.
Kalbėdamas apie būsimą premjerą aktorius, režisierius ir inscenizacijos autorius Rolandas Kazlas sako: „Hermano Melvilio apsakymas „Bartlbis”, kaip ir beveik visa šio nepaprasto ir didžiojo rašytojo kūryba, man pasirodė lyg liūdnas, rūstus, tačiau geranoriškas laiškas, laimei, išlikęs iki šių dienų.
Rašytojas nemoko kaip reikia šiame pasaulyje gyventi ir klestėti, o tarsi silpstančiomis raštininko akimis žvelgia į save ir į žmogų, kuris nuolat trokšta nugalėti, apsisaugoti, pergudrauti kažką daug galingesnio už save. Spektaklis „Raštininkas Bartlbis” turbūt apie žmogaus orumą, tikėjimą savo tiesa, kad ir kokia keista ir nepriimtina ji būtų nustatytai ir uoliai prižiūrimai tvarkai, o tuo pačiu ir apie jo pažeidžiamumą.
Bartlbis tarsi Sfinksas saugantis savo paslaptį, neišsprendžiama lygtis, kuri traukia, glumina, trikdo ir netiesiogiai veikia kitus. Kaip pasakytų pats Melvilis toks žmogus „nugurkia viską – įvykius, tikėjimus , religijas ir įsitikinimus, sunkumus, akivaizdžius ir nematomus.
Podraug ir pati mirtis atrodo tik geraširdiški spyriai bei smagūs niuksai pašonėn, kuriais vaišina jį neregimas, mįslingas senas pokštininkas.”
„Bartlbio“ istorija net tris kartus buvo ekranizuota Prancūzijos ir JAV kino studijose. Taip pat sukurtos kelios vienaveiksmių operų versijos.
Vienai iš jų libretą parašė žymus dramaturgas Edwardas Albee. 2009 m. Čikagoje, Mary-Arrchie Theatre Company pristatė naujausią žymaus apsakymo teatrinę versiją. Lietuvos teatro scenoje šis didžio meistro unikalus ir gilus kūrinys yra pristatomas pirmą kartą.