keliones lietuvoje
Punios šilas – labiausiai saugoma vieta Nemuno kilpų regioniniame parke. Rekomenduojama čia pavaikščioti po Kunigaikščių alėją. Galima pažiūrėti kaip laikosi kunigaikščių ąžuolai, kaip kuriuose senovės mūšiuose Lietuvai sekėsi, nes ištisa ąžuolų alėja pavadinta svarbių kautynių vardais. Žalgirio ir Saulės mūšių ąžuolai galingai žaliuoja, tik mūšio prie Mėlynųjų vandenų ąžuolas – palūžęs.
Keliauti po Tytuvėnų parką geriausia sėdus ant dviračių. Čia yra įrengtos net keturios trasos dviračiais keliaujantiems, pavyzdžiui, pro akmenynų ruožus ir durpynus į Šiluvą. Trasose įrengta informacinė sistema, yra poilsio ir atokvėpio vietos su lauko baldais.
Drevinės bitininkystės laikotarpiu dravė su bitėmis priklausė tam, kuris pirmas ją rado.Savininkai savo draves žymėdavo tam tikrais ženklais, iškirstais drevinio medžio kamiene. Tai buvo vienintelis nuosavybės įrodymo dokumentas.
Tokia savotiška paprotinė teisė gyvavo labai nemažą laiko tarpą. Pažymėtų dravių nebuvo galima pasisavinti net žemės gavimo ar pirkimo metu. Dravės buvo pavėldimos, dovanojamos.
Nevėžis pasižymi keista savybe – teka priešinga paviršiaus nuolydžiui linkme į pietus, o Lietuvos Vidurio žemuma žemėja šiaurės pusėn. Keliaujant šiame krašte verta aplankyti Ustronės vienkiemyje svirne įkurtą knygnešystės muziejų, kurio ekspozicijoje pasakojama apie spaudos draudimo laikotarpį ir Garšvių knygnešių bendrovės (draugijos) veiklą.
Dubysos kilpos, vingiai, senvagės, miškais apaugę šlaitai, salpinės pievos, vandeningi ir sraunūs intakai, tekantys giliais slėniais, sudaro savitą ekosistemą, turtingą augalų ir gyvūnų rūšių.
Aukštaitijos nacionaliniame parke yra 106 archeologijos ir architektūros paminklai: 9 piliakalniai, Rėkučių senovės gynybinis pylimas, unikalus Kretuono archeologinis kompleksas, daug pilkapynų bei akmens amžiaus gyvenviečių, įspūdingi etnografiniai kaimai. Nacionaliniame parke yra net 6 vandens malūnai. Viename jų – Ginučių – yra išlikusi visa autentiška įranga.
Akmenos upe galima plaukti baidarėmis, pripučiamomis valtimis. Kaip patarė šiuose kraštuose keliones organizuojantis ir šį maršrutą mums pristatęs Artūras Dobilas, ypač rekomenduojama plaukti adrenalino mėgėjams, bet patyrusiems turistams, rudenį ir pavasarį, kai vandens lygis pakilęs.
Žagarės regioninio parko rekreacijos vadybininkė Modesta Bielskienė pasakojo, kad nemaža dalis turistų atvyksta iš Latvijos. Nuo seniausių laikų čia gyveno nemažai latvių ūkininkų ir amatininkų. Jų bendruomenė puoselėjo gimtąją kalbą, kultūrą ir tradicijas, turėjo savą bažnyčią. Regioninio parko darbuotojai stengiasi, kad išliktų ilgametės abiejų tautų sąsajos.
Velniakampio kilpoje pamatysite „Raganos šluotą“, „Raganų ratą“, kelis pilkapynus, pakvėpuosite Vakarų taigos spygliuočių aromatu, išvysite upėje skendinčius mitologinius akmenis. Dar pabuvosite vietose, vardais susijusiose su pačiu nelabuoju: pasisukiojus Velniakampio kilpoje, pakilsite į Peklynės kalną.
Išilgai Salantų regioninio parko apie 45 kilometrus tęsiasi dviračių trasa. Keliauti galima pradėti tiek nuo šiaurinės, tiek nuo pietinės parko pusės, nes jo teritorija labai ištęsta. Taip ir važiuojame aplankant Dyburius – Dauginčius – Karteną – Nasrėnus – Kalnalį – Juodupėnus – Šauklius – Mosėdį.
Šauklių riedulynas (79 hektarai) gamtinių buveinių atžvilgiu yra unikalus Lietuvoje.
Pajūrio regioniniame parke per vieną dieną galima pamatyti ir sužinoti daug įdomaus bei gerai pailsėti. Per miškus ir pajūrio pievas vingiuoja patogūs, daug kur asfaltuoti keliukai, kurie sudaro vieną gražiausių ir patogiausių dviratininkams trasų. Pastatyta daug turiningų informacinių stendų, suoliukų, dviračių stovų, yra nemažai mediniai takų bei laiptelių per kopas.
Lankantis Dubysos regioniniame parke dera laikytis tam tikrų taisyklių. Lyduvėnuose įsikūręs gidas Gedas Kauneckas pasidžiaugė, kad kasmet parko lankytojai tampa sąmoningesni.
Tačiau dar yra ir „budulių“, kurie gesina cigaretes į baidarių šonus, į upę švysteli išgertą butelį ar, pakrantėje sustoję pavalgyti, viską palieka lyg jovalą: pakuotes, tarą, ir lyg niekur nieko nuplaukia toliau – grožėtis gamta ir poilsiauti.
Sirvėtos regioninį parką galima pažinti važiuojant dviračiais Dauguvos – Nemuno takoskyros dviračių taku ir aplankant gamtos bei kultūros paveldo objektus. Sirvėtos regioniniame parke yra šimtmečius skaičiuojančių objektų ir vietovių, bylojančių praeities įvykius, apie žmonių gyvenimo būdą ir vertybes.
Neries regioninis parkas – unikali kultūros ir gamtos šventovė, teikianti išskirtines dvasinio, emocinio, fizinio pažinimo galimybes – nuo išlikimo tilto per upę nutrūktgalviams nuotykių ieškotojams iki ramaus atokvėpio miško paunksmėje pavargusiems nuo stresų. Neries regioninį parką nesunku pasiekti traukiniu Vilnius – Kaunas (Lazdėnų stotelė), taip pat galite nuvykti automobiliu, plaukti baidarėmis ar katamaranais, važiuoti dviračiu.