kraujas
Nuo studentų, pensininkų, kariškių iki Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės – neatlygintinai duoti kraujo ir „uždirbti“ karmos taškų įkalbinėti nebereikia. O ir Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad kraujo donorai savo gyvenimą gali pailginti 5 metais ir net sustiprinti imunitetą.
26–erių slaugytoja Julija ir 51–erių architektas Darius – skirtingi amžiumi, profesija, šeimos padėtimi, pomėgiais ir daugybe kitų dalykų, tačiau juos sieja vienas dalykas – kraujo donorystė. Reguliariai VUL Santariškių klinikų Kraujo centre apsilankantys pašnekovai neatlygintinai kraujo donavo jau daugiau nei 30 kartų, o apie kraujo donorystę tarsi susitarę kalba it apie savaime suprantamą dalyką, pernelyg nesureikšmindami nei skiriamo laiko, nei atlikto gero darbo.
Ši Angelos Strassheim nuotraukų serija tikrai turėtų patikti detektyvų ir kriminalinių serialų gerbėjams. Fotografė savo projekte „Evidence“ iš vidaus ir iš išorės užfiksavo namus, kuriuose įvyko žmogžudystės – vienas šeimos narys nužudė kitą ar kitus. Tuo tarpu, kai šių namų-liudininkų išorės fotografijos atrodo gana nebyliai, vidaus nuotraukos žadina vaizduotę ir tyliai pasakoja šiurpią istoriją. Jeigu teko matyti bent vieną „CSI“ seriją, turbūt jau patys supratote, jog nespalvotose fotografijose baltai šviečiančios vietos – kraujo dėmės, išryškėjusios pašvietus specialia lempa.
Jau buvo rašyta apie Nacionaliniame kraujo centre susidariusią diskriminacinę situaciją – iš vyrų, kurie prisipažįsta esantys homoseksualai, atsisakoma paimti kraujo. Kraujo donoro anketoje klausiama, ar vyrai yra turėję lytinių santykių su kitais vyrais, o moterų teiraujamasi, ar jų partneriai galėjo turėti seksualinių santykių su kitais vyrais.
Lietuvos nacionalinis kraujo centras nuolat ragina Lietuvos gyventojus duoti kraujo ligoniams. Tačiau ne visiems donorams durys į Nacionalinį kraujo centrą yra atviros. Homoseksualūs ir biseksualūs vyrai nelaukiami kraujo centro priimamajame.
Įdomūs tik vyrai
Diskriminacijos gyslą galima užčiuopti vos prisėdus pildyti kraujo donorų apklausos anketos. Joje vyrų klausiama, ar šie turėjo santykių su kitais vyrais. Atsakę teigiamai kraujo duoti negali.
Potencialių kraujo donorių moterų lytine orientacija nesidomima. Tik teiraujamasi, ar jų „lytinis partneris galėtų turėti santykių su kitais vyrais“.
Nacionalinio kraujo centro direktorius Vytenis Kalibatas teigė, kad dėl klausimo apie homoseksualus ir kraujo donorystę Europoje diskutuojama jau keletą metų. „Kraujo donorai atrenkami pagal Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymus, kurie parengti pagal ES direktyvas. Tokia situacija yra visoje Europoje“, – kalbėjo kraujo centro vadovas.
Rizikos grupė
Sveikatos ministerijos įsakyme dėl donorų sveikatos tikrinimo tvarkos absoliučių priešparodymų (kontraindikacijų) sąraše pirmoje vietoje įrašytas „donoro priklausymas padidintos rizikos grupei (homoseksualizmas, narkomanija, prostitucija, alkoholizmas)“.
Paklaustas, ar tokia anketa ir kraujo donorų atrankos sistema nėra diskriminuojanti, V.Kalibatas atsakė: „Tai nėra diskriminavimas. Mes norime, kad nebūtų rizikos užkrėsti recipientą. Duoti kraujo turi sveikoji visuomenės dalis, turinti minimalią riziką perduoti infekcijas. Turėtume patys savęs paklausti, kokio donoro kraujo norėtume“.
Pašnekovas aiškino, kad kraujo centro tikslas – visais būdais užtikrinti maksimalų kraujo tinkamumą recipientams. „Kol kas Europoje nėra tinkamų technologijų bet kokiam virusui aptikti. Virusas gali būti organizme, bet net atliekant jautriausius tyrimus jis gali būti nepastebėtas“, – kalbėjo V.Kalibatas.
Skundžiasi diskriminacija
Lietuvos gėjų lygos projektų vadovas Vladimiras Simonka pripažino, kad homoseksualių vyrų kraujo donorystė – ne kartą diskutuota tema homoseksualų bendruomenėje.
„Daug kas skundžiasi. Esu girdėjęs pasakojimų, kad vyrai perskaito klausimą apie seksualinę patirtį ir neprisipažįsta, nes nori duoti kraujo ir atlikti pilietinę pareigą“, – pasakojo lygos atstovas. Pasak pašnekovo, anketoje esantis klausimas apie vyrų lytinius santykius su vyrais yra visiškai netikslingas, nes priverčia homoseksualius ar biseksualius vyrus meluoti.
Nors Nacionalinio kraujo centro direktorius teigė, kad ES pozicija homoseksualų kraujo donorystės klausimu yra aiški, V.Simonka tikino, kad ES ir Europos Komisija yra nusiteikę prieš tokią diskriminuojančią donorystės praktiką.
Rugsėjo pradžioje Europos Komisija išplatino spaudos pranešimą, kuriame oficialiai teigiama, kad ES teisės aktai neįtvirtina leidimo drausti homoseksualiems vyrams būti kraujo donorais. Įstatymų aiškinime teigiama, kad homoseksualams neturėtų būti draudžiama duoti kraujo, nes „seksualinis elgesys“ ir „seksualinė orientacija“ nėra tas pats dalykas.
Europos Komisija paragino, kad ES šalys nediskriminuotų žmonių dėl jų seksualinės orientacijos. „Klausimas dabar kyla tik toks, ar Lietuva nori šią problemą išspręsti, ar ir toliau anketoje turėti fiktyvų klausimą, į kurį daug kas sąžiningai neatsako“, – kalbėjo Lietuvos gėjų lygos atstovas.
Vyksta tyrimas
Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė komentuoti susidariusios situacijos nenorėjo. „Kaip tik šiuo metu atliekame tyrimą, kuris prasidėjo dėl į mus besikreipusio mažeikiečio. Šiuo metu išsiųsti paklausimai į atsakingas institucijas. Būtų nekorektiška preliminariai komentuoti, kol vyksta tyrimas“, – aiškino lygių galimybių kontrolierė.
Apie kraujo donorų anketą išgirdęs Žmogaus teisių instituto direktorius Henrikas Mickevičius teigė, kad „iš pirmo žvilgsnio matomas nelygus skirtingos seksualinės orientacijos žmonių traktavimas“.
„Tačiau tokia kraujo donorystės praktika gali būti ir nediskriminacinė. Jei žmonių diferenciavimas yra pateisinamas, pavyzdžiui, moksliniais tyrimais įrodyta, kad rizika iš homoseksualių vyrų gauti netinkamo kraujo yra didelė, tokie Nacionalinio kraujo centro veiksmai gali būti nediskriminaciniai“, – pasakojo teisininkas.
Paklaustas, ar ES direktyvos turi būti tiesiogiai įteisintos Bendrijos narės teisinėje sistemoje, pašnekovas teigė, kad direktyvos tiesioginio įsigaliojimo neturi, tačiau šalys neretai savo įstatymuose įteisina daug daugiau, nei yra reikalaujama direktyvoje.
Iki šiol žmogaus amžių medikai nustatydavo iš dantų ir kaulų. Olandijos teismo medicinos ekspertai sukūrė metodą, iš kraujo dėmių padedantį nustatyti žmogaus amžių. Tai jų teigimu galėtų palengvinti nusikaltimų tyrimą.
Erasmuso universiteto Roterdame mokslininkai sukūrė techniką, vieno mėginio pagalba nustatančią apytikrį asmens amžių. Teismo medicinos ekspertai ir tyrėjai metodą netrukus turėtų pritaikyti praktikoje.
Šiuo metodu mokslininkai ištyrė kraujo mėginius 195 savanorių, kurių amžius varijavo nuo 6 savaičių iki 80 metų. Jie ištyrė kraujyje esančias T ląsteles (T limfocitus). Šios baltiesiems kraujo kūneliams priskiriamos ląstelės yra sudėtinė imuninės sistemos dalis.