Motorola

Dešimt didžiausių „Google“ pirkinių

Vargu ar rastume žmogų, kuris nežino “Google” vardo. Tačiau jos sukurta paieškos sistema nėra vienintelis bendrovės produktas.

Nuo 2004-ųjų balandžio, kai “Google” ėmė kotiruoti viešojoje akcijų biržoje, bendrovė ėmė supirkinėti daugelį kitų bendrovių, daugiausia veikla vykdančių internete.

Pateikiame dešimt didžiausių šios “milžinės” įsigijimų. Daugelis vardų jums gali būti nežinomi, nes, kaip minėjome, “Google” nebėra vien tik paieškos sistema.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI
Naujoji gykų karta
Didžiausia socialinių tinklų problema
Nanotechnologijos ir verslas
SUSIJĘ TERMINAI
Intelektualusis kapitalas
Kompanijų susijungimai ir įsigijimai
Plėtra
Portfelis
Verslininkas
Verslo plėtra
10 vieta – “On2 Technologies” (133 mln. dol.)

Ši bendrovė užsiima aukštos kokybės vaizdų internete transliavimu (angl. online streaming). Vienas bendrovės produktų “VP8” yra naudojamas “YouTube” portale, kuris taip pat priklauso “Google” bendrovei. Taip bendrovė stipriai sumažino portalo išlaidas.

9 vieta – “WideVine Tech” (150 mln. dol.)

Nors manoma, kad “Google” stipriai permokėjo už vieną didžiausių skaitmeninių teisių valdytojų “WideVine”, tačiau rinkos ekspertai neįvertino “Google” strategijos, kuri dabar po truputį aiškėja – sukurti “Google TV”. Kartu su prieš tai aprašyta investicija, bendrovė gavo puikiai žinomą efektą 2 + 2 = 5.

8 vieta – “Slide” (228 mln. dol.)

Bendrovė “Slide” užsiima žaidimų kūrimu socialiniams tinklams, tokiems kaip “Facebook”. Po “Google” įsigijimo bendrovė ėmė kurti aplikacijas, dėmesio, “Apple iOS” įrenginiams. Tai keistas sprendimas, nes “Google” turi savo operacinę sistemą – “Android”.

7 vieta – “AdMeld” (400 mln. dol.)

“Google” siekia sukurti visiškai vertikalią integraciją, kaip vienu metu buvo padariusi “Ford” automobilių rinkoje. Reklamos milžinei jau priklauso keletas didelių reklamos tinklų, pvz. “DoubleClick”, tad “AdMeld” užpildo šį paveikslą. Daugiausia “AdMeld” orientuojasi ties reklama “YouTube” portale.

6 vieta – “Postini” (625 mln. dol.)

Prieš daugiau nei ketverius metus įgyta “Postini” užtikrina saugumą ir žinučių archyvavimą 26 milijonams “Google Apps” programėlių vartotojų, tarp jų ir “Gmail” bei “Google Docs”. Šiuo žingsniu “Google” faktiškai nusipirko visą kibernetinių apsukruolių “gaują”.

Dabar “YouTube” būtų verta daug daugiau. Nepaisant to, kad “YouTube” jau daug metų iš eilės yra nuostolinga, ateityje ši investicija turėtų atsipirkti. Kaip teisingai pastebėjo “Goldman Sachs” analitikai: “Google valdo visus tris svarbiausius dalykus internete: el. paštą, paiešką ir video.”
5 vieta – “ITA Software” (700 mln. dol.)

Tai vienas iš nedaugelio pirkinių, kurių tikslas ne sustiprinti ar patobulinti esamus produktus, bet generuoti naujas pajamas. “ITA Software” yra didžiausia kelionių ir oro linijų paieškos tarnyba pasaulyje, lenkianti net “Kayak” bei “TripAdvisor”.

4 vieta – “AdMob” (750 mln. dol.)

Nors “Google” yra didžiausia reklamos bendrovė internete, tačiau nederėtų pamiršti ir mobilaus interneto. Būtent todėl 2010-ųjų gegužę buvo įsigyta didžiausias reklamos mobiliems telefonams tinklas “AdMob”. Per praeitus metus šios bendrovės pajamos augo 3,5 karto. Per dieną reklama parodoma apytiksliai 2,7 mlrd. kartų.

3 vieta – “YouTube” (1,65 mlrd. dol.)

2 vieta – “DoubleClick” (3,1 mlrd. dol.)

Šis pirkinys, įvykdytas dar 2007-iais, buvo pirmasis didžiulis supirkinėjant reklamos tinklus. Juo “Google” sustiprino savo pozicijas Europoje, kur “DoubleClick” ir šiandien yra lyderis. “DoubleClick” pagalba, milžinė pralenkė savo pagrindines konkurentes internetinės reklamos rinkoje – “Yahoo!” ir “Microsoft”.

1 vieta – “Motorola Mobility” (12,5 mlrd. dol.)

“Google” pirkinių viršūnė – “Motorola Mobility”, įsigyta šių metų rugpjūčio mėnesį. Šis pirkinys žymi ir naują bendrovės strateginę kryptį – agresyvi plėtra į mobiliųjų telefonų operacinių sistemų rinką. Iš viso “Google” įsigijo 17 tūkst. patentų ir taip apsaugo save nuo teisinių karų su “Apple” bei “Research in Motion”.

Kodėl „iPad“ neturi konkurentų?

Kai praėjusių metų sausį Steve Jobsas pristatė „iPad“, daugelis tiesiog manė jį būsiant paprasčiausiu „dideliu iPhone“. Visus domino ne pats produktas, o jo kaina – vos 500 JAV dolerių (apie 1250 litų). Kodėl tik tiek, klausia CNN.

„iPad vis dar išlieka paklausiausiu šios rinkos dalies produktu, tuo tarpu jo konkurentai susiduria su didžiule problema – niekaip netelpa į pirmtako kainos rėmus. Jungtinėse Valstijose šiemet debiutavusios „Motorola Xoom“ planšetės kaina siekia 800 dolerių (2010 litų). Na taip, jai prilygstanti „iPad“ versija parduodama už 730 dolerių (1840 litų), tačiau „Motorola“ pigesnės konkurencingos versijos taip ir nesukūrė. Planšetinis kompiuteris „Samsung Galaxy Tab“ su 7 colių ekranu premjeros metu be sutarties kainavo 600 dolerių (1510 litų).

Mobiliojo telefono išradėjas M. Cooperis: „Žmonės nori bendrauti su žmonėmis”

Daugelis puikiai žino telefono išradėjo, Alexanderio Grahamo Bello, pavardę, tačiau ne kiekvienas yra girdėjęs apie Martiną Cooperį, išradusį prietaisą, be kurio sunku įsivaizduoti šiandieninį gyvenimą. Taip, kalbame apie mobilųjį telefoną.

1973 m. Niujorkas, Manhetenas. M. Cooperis stovi ant šaligatvio ir laiko pirmąjį belaidį telefoną. Prietaisas sveria nei daug, nei mažai – vieną kilogramą. Mokslininkas surenka numerį, paskambina savo kolegai Joeliui Engeliui, vadovaujančiam „Bell Labs“ techninių tyrimų komandai, ir praneša: „Joeli, skambinu tau iš pirmojo tikro mobiliojo telefono. Nešiojamo telefono“.