nacionalinis dramos teatras
„Nekenčiu šitos valstybės… Nenoriu nieko bendro su ja turėti… Ji taip dažnai demonstravo visišką charakterio neturėjimą, kad prarado garbę… Ši valstybė yra be charakterio ir be gėdos, nors ji niekada to nesigėdijo“ – taip apie gimtąją Austriją rašė Thomas Bernhardas savo paskutiniame romane „Ištrynimas“. Šiandien, kai pasaulyje naują karą kursto brutali imperinė jėga, šie rašytojo žodžiai apeliuoja ne vien į civilizuoto pasaulio vadovus, bet ir į kiekvieną mąstantį žmogų. Ar turiu charakterį? Ką renkuosi – gerbūvį ar garbę? Kaip išreiškiu savo poziciją? Esamasis laikas meta iššūkį teatrui, kaip jautriausiam meniniam supančios tikrovės barometrui. Ar teatras pasirengęs jį priimti? Ir išsaugoti nepriklausomą požiūrį, neužsiimti jokio plauko propaganda.
Praėjusią savaitę išdalinti Lietuvos auksiniai scenos kryžiai priminė geriausius 2013 m. Lietuvos teatrų darbus ir kūrėjus. Visgi tai, kas vyko prieš iškilmingą ceremoniją, gali turėti dar didesnės įtakos Lietuvos teatrui ir jo ateičiai. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre susirinkę pagrindinių Lietuvos teatrų vadovai po ilgų diskusijų pasiekė sutarimą, kuris nubrėžia pagrindines Lietuvos teatro srities reformos gaires ir konkrečiai naujos Lietuvos nacionalinio dramos teatro koncepcijos įgyvendinimą.
Kovo 21, 22, 23 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) – ilgai rengta premjera – spektaklis visai šeimai apie visatos stebuklus „Kosmosas+“. Į šią kosminę kelionę drauge su gausia įvairių sričių specialistų komanda iš Danijos, Suomijos ir Lietuvos kviečia garsi danų režisierė, kūrybinės organizacijos „Hotel Pro Forma“ įkūrėja Kirsten Dehlholm.
„Gerai, kad bent šampano buvo, kitaip būčiau apsiverkus – nieko naujo nepamačiau“, – po šią savaitę vykusios naujausios Agnės Kuzmickaitės kolekcijos pristatymo tarpusavyje plepėjosi dvi išsipusčiusios merginos, matyt, bilietui bei to vakaro aprangai išleidusios kiek daugiau nei norėjo. Ir visgi tądien mados erdve tapusio Nacionalinio dramos teatro viešnių apranga bylojo apie dizainerės jau užtarnautas simpatijas – nemažai jų buvo pasipuošusius Agnės taip mėgstamais drugeliais ir atrodė lyg vienos komandos (jos kūrybos gerbėjų?) narės.
Lietuvos nacionalinis dramos teatras 74-ąjį sezoną pradeda viena iš reikšmingiausių jo premjerų – rugsėjo 20 ir 21 dienomis bus vaidinama žinomo lenkų dramaturgo, prestižinės literatūrinės premijos NIKE 2010 laureato Tadeuszo Słobodzianeko pjesė „Mūsų klasė“.
Šiandien, paskutinę pavasario dieną Lietuvos nacionalinis dramos teatras pristatė savo ateinančio 74-ojo sezono naujienas. Iki naujųjų metų LNDT planuoja parodyti daugiau kaip 100 repertuarinių spektaklių ir išleisti tris premjeras. Po naujųjų teatro repertuarą papildys dar trys nauji spektakliai, tarp kurių – LNDT ir vieno inovatyviausių šiuolaikinių Europos teatrų „Hotel Pro Forma“ (Danija) kuriamas naujos kartos spektaklis jaunimui.
Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), į naują sezoną žengiantis atsinaujinęs išore ir turiniu, yra suplanavęs žinomų režisierių dešimties spektaklių premjeras ir žada didesnių patogumų įsigyjant bilietus.
72-ąjį LNDT sezoną antradienio vakarą pradės Jono Vaitkaus režisuota vieno įdomiausių šiuolaikinių suomių dramaturgų Juhos Jokelos pjesė „Fundamentalistai”, vadinama radikaliausiu pastarųjų metų nacionalinės dramaturgijos kūrinių. Spektaklį du vakarus teatro fojė vaidins dvi skirtingos aktorių sudėtys – Rasa Samuolytė, Ramunė Skardžiūnaitė, Povilas Budrys ir Remigijus Bučius.
Spektaklio režisieriaus J. Vaitkaus nuomone, „Fundamentalistuose” temos turinį, klausimų apie mirtį, gyvenimą, religiją, tikėjimą antplūdį išgyvena visi žmonės – ateistai, katalikai, stačiatikiai, krišnaistai.
„Pjesė atvira, nuoširdi, apnuoginta. Joje viskas remiasi aktoriaus – žmogaus sąmone. Čia svarbiausia – žmogaus vertybės, jo stuburas. Ta pjesė tuo ir svarbi, kad ne bet koks aktorius tai gali vaidinti, ta prasme, kad ten turi būti labai aiški asmeninė nuostata, turi būti norėjimas spręsti tuos klausimus arba jų turėjimas viduje. Ta medžiaga yra maksimaliai priartinta prie aktoriaus – žmogaus”, – sako J. Vaitkus.
Maestro J. Vaitkus šį sezoną statys ir didelės apimties spektaklį „Visuomenės priešas” pagal Henriką Ibseną, kurį žadama parodyti šių metų lapkritį.
JAV ir Lietuvoje kurianti režisierė Jana Ros (Yana Ross) statys spektaklį „Chaosas” pagal kito šiuolaikinio suomių dramaturgo Mikos Mylyaho (Mika Millyah) pjesę. Pasak režisierės, pagrindinė pjesės tema – šiuolaikiniame žmoguje slypinti agresija, slepiama po kaukėmis ir išsiveržianti netikėtomis formomis. Spektaklyje pagrindinius vaidmenis kuria aktorės Dalia Michelevičiūtė, Rimantė Valiukaitė ir Toma Vaškevičiūtė. Šio spektaklio premjera numatoma spalio mėnesį.
Režisierius Oskaras Koršunovas rengiasi statyti naujausią Mariaus Ivaškevičiaus pjesę „Išvarymas” apie lietuvių emigrantų gyvenimą, o D. Michelevičiūtė Mažajai scenai kuria monospektaklį „Kalbos galia” pagal poeto Česlavo Milošo (Czeslaw Milosz) eiles, kuris lapkričio mėnesį turėtų vainikuoti šįmet minimo rašytojo gimimo 100-mečio programą.
Šį sezoną suplanuoti ir du spektakliai vaikams – Valentinas Masalskis statys „Grybų karą” pagal Justiną Marcinkevičių, o Evaldas Jaras – savo kūrybos spektaklį „Murkšlinas ir Turkšlinas”, kuris pirmą kartą vaikams bus rodomas teatro studijoje.
Pasak LNDT meno vadovo Audronio Liugos, numatoma ir seniai laukta lietuviška koprodukcija su „Meno fortu” – Eimunto Nekrošiaus spektaklis pagal Dantės „Dieviškąją komediją”, kurio premjera numatoma kitų metų balandžio mėnesį. Spektaklį statys nuolatinė E. Nekrošiaus kūrybinė komanda, o muziką kuria Andrius Mamontovas.
Antrąjį sezono pusmetį LNDT naujus spektaklius planuoja statyti režisieriai Cezaris Graužinis, Agnius Jankevičius, Gintaras Varnas.
Šįmet žiūrovų lauks ir bilietų įsigijimo naujovė – teatras siūlo įsigyti du abonementus: klasikinį – į spektaklius Didžiojoje salėje ir auksinį – į visus naujojo sezono premjerinius spektaklius Didžiojoje ir Mažojoje salėse. Bilietus galima pirkti ir internetu, per vieną iš bilietų platinimo sistemų.
Pasak LNDT generalinio direktoriaus Martyno Budraičio, teatras stengiasi planuoti sezono darbus pagal finansinę situaciją ir stengiasi gauti metinį biudžetą, kuris būtų kuo artimesnis teatro poreikiui. „Kalbėti apie kitų metų biudžetą būtų anksti, nors lėšų poreikį mes žinome, o realų biudžetą sužinosime vėliau. Metams skiriama valstybės dotacija teatrui su investiciniais projektais siekia 6,6 mln. litų, tačiau teatro poreikis viršija šią sumą apie pusantro karto”, – kalbėjo direktorius.
Nacionalinis dramos teatras (LNDT) atsinaujina iš peties. Bent jau toks įspūdis susidarė po šiandieninio žurnalistų susitikimo su nauju LNDT vadovu Martynu Budraičiu ir meno vadovu Audroniu Liuga. „Per ilgai puvo, pelijo ir buvo apkerpėjęs LNDT“, – drąsiai tarė A.Liuga. Tad kaip pelėsiu ir kerpes valo naujieji vadovai?
Dabartinis repertuaras
M.Budraitis praėjusių metų spalio pabaigoje laimėjo konkursą ir pakeitė buvusį LNDT vadovą Adolfą Večerskį. Kartu su nauju vadovu į teatrą atėjo ir permainų lietus, kuris prasidėjo nuo repertuaro atnaujinimo. „Keičiame senus, komercinius spektaklius į kitus mažai rodytus. Ir jei kas paklaus, kodėl vėl rodome senus spektaklius, tai galiu pasakyti, kad jie dar nenugyveno savo gyvenimo, kai kurie iš jų dažniau buvo rodomi užsienyje nei Lietuvoje“, – teigė teatro vadovas M.Budraitis. Taip repertuare šalia kitų rodytų teatre spektaklių atsirado vietos Oskaro Koršunovo „Romeo ir Džiuljetai“, Erico Lacascade‘o „Dėdė Vania“, Kristiano Smedso „Liūdnos dainos iš Europos širdies”.
Premjeros
Pasak A.Liugos, jau beveik baigtas dėlioti naujo LNDT sezonas, kuris buvo suformuotas per labai trumpą laiką – du mėnesius ir net planuojami 2013 metų sezono darbai. Vyksta derybos ir pokalbiai su geriausiais Lietuvos režisieriais – Gintaru Varnu, O.Koršunovu, Eimuntu Nekrošiumi, Rimu Tuminu. Šiais metais LNDT repertuare – net 6 premjeros:
Gegužės 6 dieną naujoje LNDT erdvėje „Studija“ bus rodomas pagal prancūzų dramaturgo J.Pommerat pjesę „Šitas vaikas“ pastatytas spektaklis su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pirmakursiais aktoriais (pedagogai – V.Kuodytė, A.Čepaitė ir D.Gavenonis).
Gegužės 7 dieną – J.Vaitkaus režisuojami suomio J.Jokelos „Fundamentalistai” premjera
J.Vaitkus rudenį pristatys „Visuomenės priešą” – pagal H.Ibseno dramą statomą spektaklį
Mažojoje salėje vyks spektaklis „Chaosas” pagal suomių dramaturgo M.Myllyaho pjesę. Režisierė – Y.Ross.
Didžiojoje salėje numatoma O.Koršunovo premjera pagal M.Ivaškevičiaus pjesę „Išvarymas” apie lietuvių emigrantus Londone.
Mažojoje salėje – G.Varno spektaklis „Kai mes mirę nubusim” pagal H.Ibseno pjesę.
Taip pat – Gintaro Varno spektaklis pagal Tomo Mano kūrybą, kuris planuojamas rodyti 2012 metais.
Ne režisierius, o teatras parenka pjeses
Šis Audroniaus Liugos teiginys sukėlė diskusiją tarp žurnalistų. „Teatro repertuaras formuojamas labai kryptingai ir jame svarbiausia, ne ką režisierius nori pastatyti, o ką teatras nori pamatyti“, – teigė A.Liuga.
Bilietai
Turbūt ne vienas, pirkęs bilietus į LNDT spektaklius, prisimena, kaip po darbo ar paskaitų skubėdavo į teatro kasą nusipirkti bilietų, nes galimybės to padaryti internetu nebuvo. Tačiau situacija keičiasi ir jau vyksta viešieji pirkimai teatro bilietų platinimo konkursui laimėti. Taip į spektaklį papuls tie, kurie seniau nespėdavo nusipirkti bilieto.
Naujas tinklapis
Jei atsinaujinti, tai iš pagrindų. Naujas LNDT tinklapis startuos jau birželį ir jame bus galima ne tik nusipirkti bilietus į spektaklius, bet ir rasti straipsnių apie teatro istoriją.
Facebook
Taip taip, pagaliau ir Nacionalinis teatras atsirado „Facebooke“. Šis faktas tikrai patvirtina, kad M.Budraičio komandoje dirba jauni žmonės, kurie atneš gerų permainų. Žinoma, skeptikai gali sakyti, kad nacionalinis teatras turi puoselėti tikrąsias vertybes, tačiau su metais jos keičia savo pavidalą, tačiau ne patį turinį.
„Studija“
„Studija“ – tai nauja LNDT erdvė, įrengtoje vietoj buvusios teatro sporto salės, kurią labiau galima vadinti repeticijų sale, kurioje žadama parodyti eksperimentinius ir netradicinius spektaklius ir projektus. Kažkiek primena „Menų spaustuvės“ Mažąją salę.
Lietuvos nacionaliniame dramos teatre sausio 25 – 26 dienomis Juozo Miltinio dramos teatras sostinės žiūrovams parodys režisieriaus Sauliaus Varno spektaklį „Kai mes mirę nubusim“, pagal H.Ibseno pjesę ir režisieriaus Arvydo Lebeliūno naujausią pastatymą „Meilės eliksyras“, pagal Piterio Šeferio pjesę „Leticija ir žolelių trauktinė“.
Dalis Lietuvos teatrologų ir režisierių stoja į kovą už Nacionalinio dramos teatro vardo kultūros politikos naują kryptį.
Lietuvos nacionalinis dramos teatras, šįmet švenčiantis 70-ies metų sukaktį, turi išskirtinę kultūrinę misiją ir pareigą mūsų šalies visuomenei. Jis įpareigotas siekti savo kūrybine veikla aukščiausiu meniniu lygiu pristatyti nacionalinės kūrybos laimėjimus. Deja, pastarųjų metų teatro veikla demonstruoja visiškai priešingą tendenciją. Reprezentacinėje Lietuvos teatro scenoje yra diegiamas komercinio pobūdžio privataus teatro modelis, kuris prieštarauja teatro nuostatams. Teatro vadovo programinė veikla ir vieši pasisakymai nepateisina Nacionalinio dramos teatro vardo ir neigiamai veikia visą šalies teatro kultūrą.
Šiuo metu Kultūros ministerija yra paskelbusi viešą konkursą eiti Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinio direktoriaus pareigas. Konkursas turėtų išaiškinti tinkamiausią kandidatą įgyvendinti šio teatro nuostatuose numatytus tikslus. Tačiau mus pasiekia nerimą keliančios žinios apie politikų daromą įtaką Kultūros ministrui siekiant padėti dabartiniam teatro vadovui išsaugoti postą ir šitaip paveikti konkurso rezultatus.
Su viltimi sutikome dabartinio kultūros ministro programines nuostatas, išdėstytas „Lietuvos kultūros politikos kaitos gairėse“. Manome, kad Nacionalinis dramos teatras, kaip viena svarbiausių šalies kultūros institucijų, turėtų ženkliai prisidėti prie Lietuvos kultūros politikos modelio atnaujinimo.
Atsižvelgdami į Nacionalinio dramos teatro išskirtinę vietą šalies kultūros gyvenime, prašome:
Lietuvos Respublikos Prezidentės atkreipti dėmesį į konkurso eiti Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinio direktoriaus pareigas procesą.
Lietuvos kultūros ministro sudaryti galimybę režisierių ir kritikų atstovams dalyvauti konkurso procese.
Režisierius Aidas Giniotis
Režisierius Oskaras Koršunovas
Režisierius Gytis Padegimas
Režisierius Jonas Vaitkus
Režisierius Gintaras Varnas
Teatrologė Irena Aleksaitė
Teatrologė Elona Bajorinienė
Teatrologė Audronė Girdzijauskaitė
Teatrologė Vlada Kalpokaitė
Teatrologė Gražina Mareckaitė
Teatrologė Ramunė Marcinkevičiūtė
Teatrologė Rasa Vasinauskaitė
Teatrologė Irena Veisaitė