nedarbas
Kaip gauti darbą, jei neturi patirties, ir kaip įgyti patirties, jei be jos negali gauti darbo? Šis amžinas klausimas tampa galvos skausmu ne vienam jaunam specialistui, tik baigusiam studijas ir besidairančiam išsilavinimą atitinkančios profesinės veiklos.
Jaunų žmonių nedarbas Europos Sąjungoje (ES) viršija rekordus. Ne išimtis šiuo klausimu ir Lietuva – jaunimo nedarbas mūsų šalyje siekia 25,6 procento.
Pagal sezoną pakoreguotais duomenimis, 2011 m. sausio mėn. euro zonoje darbo neturėjo 9,9% darbingo amžiaus asmenų (2010 m. sausį ir gruodį bedarbių[1] buvo 10,0%), o visoje Europos Sąjungoje – 9,5% (2010 m. sausį – 9,5%, o 2010 m. gruodį – 9,6%). Eurostato skaičiavimu, 2011 m. sausio mėn. visoje ES darbo neturėjo 23,048 mln. darbingo amžiaus asmenų, iš jų 15,775 mln. – euro zonoje. Palyginus su 2010 m. gruodžio mėn., ES bedarbių skaičius sumažėjo 43 000, o euro zonoje – 72 000. Palyginus su 2010 m. sausio mėn. ES bedarbių skaičiu išaugo 99 000 ir išliko beveik stabilus euro zonoje.
Mažiausias nedarbas Europos Sąjungoje užfiksuotas Nyderlanduose ir Austrijoje (po 4,3%) ir Liuksemburge (4,7%), o didžiausias Ispanijoje (20,4%), Latvijoje (18,3% 2010 m. trečią ketvirtį) ir Lietuvoje (17,4% 2010 m. ketvirtą ketvirtį). Nedarbas labiausiai mažėjo Estijoje (nuo 16,1% iki 14,3% tarp 2009 m. ir 2010 m. ketvirtųjų ketvirčių), Maltoje (nuo 7,2% iki 6,1%) ir Švedijoje (nuo 8,9% iki 7,9%). Nedarbas labiausiai augo Graikijoje (nuo 9,7% iki 12,9% tarp 2009 m. ir 2010 m. trečiųjų ketvirčių), Vengrijoje (11,0% to 12,6%) ir Lietuvoje (nuo 15,9% iki 17,4% tarp 2009 m. ir 2010 m. ketvirtųjų ketvirčių).
Reklama
2011 m. sausio mėn. jaunimo iki 25 m. nedarbas siekė 19,9% euro zonoje ir 20,6% visoje ES. Mažiausias jaunimo nedarbas stebėtas Nyderlanduose (7,8%), Austrijoje (8.0%) ir Vokietijoje (8.3%), o didžiausias Ispanijoje (43,1%), Slovakijoje (37,7%) ir Lietuvoje (34,4% 2010 m. ketvirtą ketvirtį).
2011 m. sausio mėn. nedarbas siekė 9,0% JAV, o 2010 m. gruodžio mėn. – 4,9% Japonijoje.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, sausio mėnesį darbdaviai teritorinėse darbo biržose įregistravo 14,4 tūkst. laisvų darbo vietų, tai per 17 proc. daugiau negu paskutinįjį praėjusių metų mėnesį ir net 72,6 proc. daugiau negu 2010 metų sausį.
Daugiausia darbo pasiūlymų buvo pardavėjams, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojams, siuvėjams, pardavimo vadybininkams, virėjams, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojams.
Sausio mėnesį didžiausias darbo jėgos poreikis buvo fiksuotas Vilniaus apskrityje – 23,2 proc. visų registruotų darbo pasiūlymų, Kauno – 15,8 proc., Šiaulių – 12,9 proc., Klaipėdos – 12,7 proc.
Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis, vertindamas sausio mėnesio situaciją darbo rinkoje, pažymėjo, kad laisvų darbo vietų ir įdarbinimo rodikliai yra augantys, ir tai rodo vykstančius teigiamus procesus darbo rinkoje bei patvirtina praėjusių metų pabaigoje Finansų ministerijos skelbtas išvadas apie darbo rinkos padėtį. „Sausio mėnesį padaugėjus registruotų darbo biržoje laisvų darbo vietų, padėta įsidarbinti per 15,4 tūkst. darbo ieškančių žmonių, kai praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu įsidarbino mažiau nei trečdaliu – 9,7 tūkst. bedarbių“, – akcentavo LDB vadovas.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, šių metų vasario 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 311,2 tūkst. bedarbių arba 14,4 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų.
Per mėnesį į šalies teritorines darbo biržas kreipėsi ir buvo įregistruota bedarbiais 22,6 tūkst. bedarbių, kai 2010 m. sausį – 32,6 tūkst. darbo ieškančių žmonių. Sausio mėnesį didesnis besikreipiančių į darbo biržą bedarbių skaičius – įprasta metų pradžios situacija, kai registruojasi daugiau žmonių, norinčių imtis individualios veiklos pagal verslo liudijimus.
Šių metų sausį – net du kartus daugiau nei pernai – per 5 tūkst. bedarbių pradėjo savarankišką veiklą, įsigiję verslo liudijimus iki 6 mėn. laikotarpiui. Tam turėjo įtakos nuo pernai liepos 1 d. bedarbiams, pradedantiems veiklą pagal verslo liudijimus, taikomos lengvatos: jie gali pasinaudoti subsidijomis verslo liudijimo įsigijimo išlaidoms kompensuoti.
Per mėnesį teritorinės darbo biržos į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiuntė 3,5 tūkst. asmenų. Daugiausia jų – 2,7 tūkst. dalyvauja į remiamojo įdarbinimo priemonėse.
Sausio mėnesį registruotas nedarbas neaugo 34 iš 60 šalies savivaldybių (21 – mažėjo, 13 – nepakito). Daugiausia darbingo amžiaus gyventojų vasario 1 d. buvo registruota bedarbiais Ignalinos (21,3 proc.), Zarasų (19,8 proc.) ir Mažeikių bei Vilniaus (po 19,4 proc.) rajonų savivaldybėse. Tarp didžiausių miestų mažiausiai bedarbių buvo Šiaulių mieste (11,2 proc.), o daugiausia – Panevėžyje (15,9 proc.).
Nuo metų pradžios teritorinės darbo biržos padėjo įsidarbinti 8,2 tūkst. asmenų – du kartus daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį. Šią savaitę įdarbinimo paslaugos suteiktos 3,2 tūkst. ieškantiems darbo, tuo tarpu 2010 m. sausio 15 – 21 įdarbinimo rodiklis buvo mažesnis – įdarbinta 2,5 tūkst. bedarbių. Darbdaviai registravo 2,1 tūkst. laisvų darbo vietų – beveik du kartus daugiau, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis, vertindamas prasidėjusių metų darbo rinką, pažymėjo, kad įdarbinamų žmonių ir laisvų darbo vietų rodikliai išlieka geri nuo pat šių metų pradžios: padėta įsidarbinti 8,2 tūkst. žmonių, darbdaviai registravo 6,2 tūkst., tai yra beveik du kartus daugiau laisvų darbo vietų, palyginti su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu. Tuo tarpu naujai registruotų darbo ieškančių žmonių teritorinėse darbo biržose mažėja.
Šalies teritorinės darbo biržos sausio 14 – 20 dienomis bedarbio statusą suteikė 5,6 tūkst. asmenų, t.y. 0,8 tūkst. mažiau, palyginti su ankstesne savaite. Jaunesnių kaip 25 m. amžiaus bedarbių įregistruota 401. Žvelgiant į praėjusių metų tą patį laikotarpį, darbo ieškančių asmenų registravimosi darbo biržoje tempas sulėtėjo: 2010 metų sausio 15 – 21 dienomis įregistruota 7,6 tūkst. bedarbių. Didžiausią dalį bedarbiais tapusių žmonių sudaro nedirbę laikotarpį nuo pusės iki dvejų metų – 69,0 proc., 15,9 proc. – atleisti iš darbo per paskutiniuosius šešis mėnesius, 7,9 proc. – niekur nedirbę, 7,2 proc. turi ilgesnę kaip 2 metų neveiklumo pertrauką.
Daugiausia bedarbių – 32,6 proc. įsigijo verslo liudijimus, 29,4 proc. buvo nusiųsti į viešuosius darbus, 16,9 proc. įdarbinti subsidijuojant, 13,7 proc. buvo nusiųsti į profesinį mokymą, 5,7 proc. – į įgūdžių įgijimo rėmimo programą.
Savaitės pabaigoje nedarbo draudimo išmokos buvo mokamos 47,4 tūkst. arba 15,2 proc. registruotų bedarbių. Naujų paskirta 2419 bedarbių, baigta mokėti beveik 2,6 tūkst. bedarbių, iš jų 22,6 proc. mokėjimas baigtas anksčiau laiko jiems įsidarbinus.
Sausio 20 d. šalyje buvo registruota 311,4 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 14,4 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.
Didžiosios Britanijos bedarbiams ateina sunkūs laikai. Šioje šalyje ruošiama reforma, susijusi žmonėmis, gaunančiais bedarbio pašalpą. Bedarbiams duodamas pusės metų terminas, per kurį jie turi susirasti darbą arba…
Nors žmonės skundžiasi sunkia ekonomine situacija, Lietuvos darbo biržos paskutiniai duomenys rodo, kad nedarbo lygis mažėja. Jau antras mėnuo paeiliui, kai mažėja visi keturi nedarbo rodikliai: bendras, vyrų, moterų ir jaunimo.
Mažiausias nedarbo lygis Alytuje ir Šiauliuose
Darbo biržos duomenimis, mažėja besikreipiančių bedarbių skaičius, darbo jėgos paklausa auga, o rugpjūtį ir rugsėjį laisvų darbo vietų buvo įregistruota daugiau negu kreiptasi bedarbių. Didžiausias nedarbo mažėjimas buvo fiksuotas Alytaus ir Šiaulių apskrityse. Pasak Lietuvos darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vyriausiosios specialistės Do