optimizmas
Vienas iš pastarojo amžiaus didžiausių optimistų buvo ganėtinai gerai žinomas ekonomistas- Julian Simon. Nors daugelis ekonomistų ir gamtosaugininkų šaukdavo apie gresiantį populiacinį sprogimą, Julian Simon visada sakydavo, kad viskas praeis kaip praeina ir dabar ir visi gyvens eilinius normalius ir paprastus gyvenimus. Vertinti, kad jis buvo teisus ganėtinai lengva, nes šie jo žodžiai buvo pasakyti 1970-1980 metais, o kaip žiniai mūsų gyvenimas nevirto kažkokia tragedija ir mes toliau gyvename ganėtinai gerai.
Tai yra pats puikiausias pavyzdys kiekvienam, kad buvimas optimistu yra tikrai ganėtinai geras dalykas. O kaip juo būti dabar ir patarsime:
Pastatyk sienas depresijai. Apsiribok nuo pesimistų ir krūvos blogai nuteikiančios informacijos, esančios žiniasklaidoje
“Be optimistic – It’s good for your health.”
Motivational Pictures, Motivational Quotes | Forward this Graphic
Šypsokis gerokai daugiau ir dažniau. Nors tai gali nuskambėti ir kiek kvailokai, tačiau tai ištiesų padeda. Be to mokslininkų yra įrodyta, jog šypsojimasis net ekstremaliose situacijose pakeičia žmogaus psichologiją.
Tikėk, kad viskas pasiseks kaip įmanoma geriau. Tai yra gana paprasta: tiesiog kiekvienoje situacijoje viską apmatavus galvok apie geriausią arba bent jau labiausiai tikėtiną atvejį. Ne- tai nepadarys tavęs kvailiu nematančiu realybės, tai tiesiog padarys tave žmogum tikinčiu savimi ir įžvelgiančiu pačius geriausius dalykus.
Įžvelk ką nors gero. Kiekvienoje situacijoje ieškok pačių geriausių dalykų ir gyvenk tomis optimistųfrazėmis kaip ,,rytoj ateis kita diena” arba ,,saulė rytoj kils iš naujo”. Net ir dabartinėse situacijose, kaip, kad finansų krizė galima įžvelgti gerybinius dalykus pavyzdžiui, kad ne piniguose laimė ar tai, kad iš krizių galime mokytis mes jaunoji karta ir padaryti mūsų pasaulį kiek geresnį. Neveltui ir mano istorijos mokytojas, visuomet sako, kad istorijoje niekada nebūna nieko tik blogo, visada kiekvienoje situacijoje galima atrasti ir kažko gero ir naudingo.
JAV mokslininkai teigia, kad optimizmas gali sumažinti širdies ligų ir insulto riziką, praneša BBC.
Harvardo universiteto visuomenės sveikatos fakulteto mokslininkai peržiūrėjo daugiau nei 200 tyrimų duomenis ir priėjo išvadą, kad optimizmas mažina širdies ligų ir insulto riziką. Nors tokie žmonės gali būti apskritai sveikesni, mokslininkai mano, kad gerovės jausmas mažina tokius širdies ligų ir insulto rizikos faktorius kaip aukštas kraujospūdis ir cholesterolio lygis. Tuo tarpu stresas ir depresija jau seniai siejami su širdies ligomis.
Peržiūrėjus tyrimus, kurių metu buvo fiksuojama dalyvių psichologinė gerovė bei širdies ir kraujagyslių sistemos sveikata, paaiškėjo, kad optimizmas, pasitenkinimas gyvenimu ir laimės jausmas gali būti susiję su mažesne širdies ir kraujotakos ligų rizika, nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus, socialinės ir ekonominės padėties, rūkymo įpročių ar svorio. Pačių optimistiškiausių tyrimų dalyvių rizika susirgti širdies ligomis buvo net 50 proc. mažesnė.
Tyrimą atlikusi daktarė Julija Boem (Julia Boehm) su kolegomis pabrėžia, kad tyrimas neįrodo, kad optimizmas apsaugo nuo širdies ligų. Objektyviai įvertinti psichologinę gerovę yra labai sunku, o faktoriai, tokie kaip cholesterolio lygis ir diabetas, turi daug didesnę įtaką ligoms.
Optimistiškesni tyrimų dalyviai taip pat rinkosi sveikesnį gyvenimo būdą, daugiau sportavo, valgė sveikesnį maistą, ir tai galėjo turėti įtakos tyrimo išvadoms. Vis dėlto, net atsižvelgus į šiuos ir kitus faktorius, pavyzdžiui, miego kokybę, ryšys tarp optimizmo ir sveikesnės širdies išliko.
Kaip Jums atrodo, stiklinė puspilnė ar pustuštė? Tyrimai, skirti optimistiniui ir pesimistiniui požiūriui į gyvenimą, įgauna pagreitį. Mokslininkai vis dažniau linkę manyti, jog tinkamas psichologinis nusiteikimas turi didelę įtaką mūsų sveikatai. Štai, visai neseniai internetinėje erdvėje pasirodė preliminarios studijos, skirtos optimizmo poveikiui paauglių sveikatai („A Prospective Study of the Effects of Optimism on Adolescent Health Risks“), tezės.
Šio tyrimo metu, t.y. trejus metus, mokslininkai stebėjo 5, 634 vaikus, kurių amžius buvo 12 – 14 metų. Jie siekė nustatyti, kiek