pasakos

Skaudi pasakų realybė – kaip atrodytų princesės
Skaudi pasakų realybė – kaip atrodytų princesės, išgyvenančios tikrovę (foto)

Kur atsiduria princesės iš pasakų su laiminga pabaiga, ir kas būtų, jei pabaigos nebūtų?.. Retorinis klausimas, į kurį galima būtų atsakyti tik pasitelkus lakią vaizduotę. Romantiškos pasakų istorijos dažniausiai baigiasi laimingai, gal dėl to ir baigiasi, nes tolimesnis gyvenimas tėra tai, ką galime pamatyti kasdienybėje, su ją lydinčia rutina, kuri neegzistuoja tik tol, kol tęsiasi pasaka. Nemažai panašumų galima pamatyti ir realiose meilės istorijose – pradžia intriguoja, jaudina, suteikia laimės pojūtį. Vėliau, vadinamoji laiminga pabaiga, kuri dažniausiai akomponuojama vestuvių varpų skambesiu, tėra kasdienybės, rutinos, gyvenimiškų rūpesčių pradžia.

Pusryčių konkurse: Lewis Carroll „Alisa Veidrodžio karalystėje“
Pusryčių konkurse: Lewis Carroll „Alisa Veidrodžio karalystėje“

Prisijunkite prie nuotykių ir pamatysite, ar Alisai, pradėjusiai žaisti milžiniškoje šachmatų lentoje, pavyks iš Pėstininko tapti Valdove!

Kai pasakų princesės pakliūna į areštinę...
Kai pasakų princesės pakliūna į areštinę…

Įprastai pasakų princesės yra tikri dorybės bei skaistumo įsikūnijimai. Savo, nors ir nedidelėje, bet linksmoje iliustracijų serijoje ispanų menininkė Marilen Adrover meta iššūkį nusistovėjusioms normoms ir pasakų herojes patupdo į areštinę. Taip Snieguolė, idelios, šeimyniškos, nesavanaudiškos moters ikona, suimama už seksualinį priekabiavimą, kraujuojanti Raudonkepuraitė įtariama nužudymu, Alisa, nusivylusi realiu pasauliu, ima vartoti narkotikus, o kadaise bokšte įkalinta Auksaplaukė tampa plėšike. Įdomūs likimo vingiai, tiesa?

Mylimiausias pasakas vaikams primins ciklas „Vaikiška klasika ekrane“
Mylimiausias pasakas vaikams primins ciklas „Vaikiška klasika ekrane“

„Kažkur už jūrų marių. Kur karališkos pilys padalintos pusiau, kur piratų laivai įkalinti lede ir miestai negali prabusti iš amžino žiemos miego, gyvena berniukas vardu Kajus”, – taip prasideda visiems puikiai žinoma Christiano Anderseno pasaka „Sniego karalienė“. Šią ir daugelį kitų įsimintinų istorijų vaikams ir ne tik jiems primins „Skalvijos“ kino centras.

Ketvirtadienio liaudies pasaka: „Saulės ir vėjų motina“ arba kaip susirasti žmoną
Ketvirtadienio liaudies pasaka: „Saulės ir vėjų motina“ arba kaip susirasti žmoną

„Saulės ir vėjų motina“ – vasariška pasaka, apie taip, kaip sudėtingi dalykai paprastai išsisprendžia. O gal jūs šią istoriją suvoksite visaip kitaip? Sekam…

Ketvirtadienio liaudies pasaka - apie Velnią ir pagadintą orą
Ketvirtadienio liaudies pasaka – apie Velnią ir pagadintą orą

Šiandien pati neįprasčiausia pasaka visoje – nei ilgoje, nei trumpoje – Ketvirtadienio liaudies pasakos rubrikos istorijoje. Mes nelabai ką supratome, gal jums seksis geriau. Bet buvo smagu…

Ketvirtadienio liaudies pasaka: puikiai pažįstami dvylika brolių
Ketvirtadienio liaudies pasaka: puikiai pažįstami dvylika brolių

Ar tikrai visada gėris nugali blogį? Gyvenime, labai gaila, bet, ko gero, ne, tačiau pasakose – visada. Optimistiškai nusiteikę sekame seną gerą pasaką apie dvylika brolių juodvarniais lakstančių.

Ketvirtadienio liaudies pasaka: dvylika tingių bernų
Ketvirtadienio liaudies pasaka: dvylika tingių bernų

Dvylika bernų, kurie visą dieną nieko neveikė, vakare taip pat nenorėjo savęs varginti, sugulė į žolę ir ėmė girtis savo tinginiu. Vienas sako:

— Kas man darbas su kitais, man pakanka savim rūpintis: valgau nemaža, o geriu dar daugiau.
Pavalgęs keturis kartus, truputį palaukiu, kol išalkstu, tada vėl drožiu. Anksti keltis nemėgstu, o kai saulė pakyla, vėl ieškau pavėsio kur pailsėti. Pašauks mane ponas, apsimetu nieko negirdįs; pašauks antrą kartą, iš pradžių palaukiu, paskui atsistoju, pasirąžau ir einu iš lengvo. Tik taip darydamas dar gali žmogus gyventi! Kitas atsiliepė:

Knygų pusryčių nostalgija: senosios lietuvių liaudies pasakos (konkursas)
Knygų pusryčių nostalgija: senosios lietuvių liaudies pasakos (konkursas)

Stebi margą pasaulį ir akys raibsta – pilna jame gyvių, augalų ir paukščių. Ir keistos draugystės juos sieja, kitus gi priešingai – apsilenkti negali, šiaušias ir įkasti taikos. O kodėl taip yra, težino tik… Pasakos. Labai gerai, kad darbštūs rinkėjai daug jų surinko ir užrašė. Gausybę sąsiuvinių primargino ir Jonas Basanavičius, Aldona Liobytė, Pranas Sasnauskas, o leidykla „Nieko rimto“ surinko po pluoštelį, sudėjo į knygą „Girios trobelė“ ir sodriais piešiniais padabino (iliustratorė – Erika Tumienė).

Ketvirtadienio liaudies pasaka: melų pasaka arba begalinė vaizduotė
Ketvirtadienio liaudies pasaka: melų pasaka arba begalinė vaizduotė

Šiandien kassavaitinėje rubrikoje Ketvirtadienio liaudies pasaka – Melų pasaka. Skaitant belieka nepamesti įvykių ir stebėtis vaizduotės galėmis. Gal tai puikus scenarijus, pavyzdžiui, muzikiniam vaizdo klipui?

Ketvirtadienio liaudies pasaka: rusas Ivanas
Ketvirtadienio liaudies pasaka: rusas Ivanas, caraitė, slibinas ir moralas nemeluoti

Šiandien kassavaitinėje rubrikoje Ketvirtadienio liaudies pasaka – rusų liaudies pasaka Stebuklingos uogos. Sutiksite daug iš vaikystės pažįstamų personažų ir viskas nesibaigs, o tik prasidės, nugalėjus slibiną ir susituokus su caraite. Svarbiausia – moralas, pamokantis sąžiningumo ir žodžio laikymosi.

Ketvirtadienio liaudies pasaka: Ezopo pasakėčia apie elnią ir vynmedį
Ketvirtadienio liaudies pasaka: Ezopo pasakėčia apie elnią ir vynmedį

Šiandien kassavaitinėje rubrikoje Ketvirtadienio liaudies pasaka svečiuojasi Ezopas ir seka pasakėčią apie elnią ir vynmedį. Moralas labai ryškus ir nukreiptas prieš žmogišką ydą – nedėkingumą.

Ketvirtadienio liaudies pasaka: Apie povą ir žvirblį (arba lemtį ir likimą)
Ketvirtadienio liaudies pasaka: Apie povą ir žvirblį (arba lemtį ir likimą)

Šiandien kassavaitinėje rubrikoje Ketvirtadienio liaudies pasakos savo liaudies pasaką seka arabai. Apie povą ir žvirblį pasakojama istorija, kurios moralas atsako į klausimą – tikėti likimu ar ne?

Ketvirtadienio liaudies pasaka: be galo
Ketvirtadienio liaudies pasaka: be galo

Šiandien kassavaitinėje rubrikoje Ketvirtadienio liaudies pasakos sekame pasaką be galo apie Varną ant dervuoto stogo. Žinote, būna – darai, darai, ką nors, stengiesi stengiesi, bet kaip nesigauna, taip nesigauna – pasaka, be galo, ne kitaip. Taip buvo ir varnai. Gal viskas mums ne taip dar ir blogai?