senos nuotraukos
Viena nuotrauka gali papasakoti daugiau už tūkstantį žodžių. O įspūdingos nuotraukos iš Lietuvos literatūros ir meno archyvo gali įamžinti valstybės šimtmetį – sukaktį, kuri gaivina tautinį pasididžiavimą, vienybę ir žvilgsnį į ateitį. Lietuvos šimtmečio istorija tapo pamatu unikaliam „Šimtmečio spalvų“ projektui, kuriuo „Stumbras“ per šiuolaikines technologijas sujungė įdomiausius istorijos kadrus.
Per savo fotografo karjerą Leonas Borenszteinas užfiksavo šimtus žmonių, kurių atvaizdus išsaugojo iki šiol. Daugybėje nespalvotų fotografijų, darytų1970-1980-aisiais, atsispindi ne tik „modelių“ emocijos, dalelė asmenybės, bet ir tuometinio laikotarpio mados. Mados, kurios, žvelgiant iš dabarties perspektyvos, atrodo gana keistos ir kelia šypseną.
Visiems, kurie spėlioja, ar garsusis modelis Kate Moss nuo pat jaunystės buvo gražuolė, ši nuotrauka turėtų pateikti atsakymą. 1988-aisiais darytoje fotografijoje įamžinta keturiolikmetė moksleivė, dar tik pradedanti savo stulbinančią manekenės karjerą.
Portalo „Laikas.lt“ ir fotografijos paslaugų kompanijos „Procentras“ organizuojamas nuotraukų konkursas „Tik niekam nerodyk!“ įgauna pagreitį. Rodome jums šviežiausių dalyvių Indrės ir Ingus kadrus:
Vietoje stilingų rūbų – sportinė apranga, vietoje adatos rankoje – futbolo kamuolys. Ir jokių akinių!
Charlesas Darwinas buvo ne tik gamtininkas, evoliucijos teorijos kūrėjas, bet ir meno gerbėjas, tiksliau, fotografijų. Šį faktą patvirtina ir jo nuotraukų kolekcija, kurios pagrindinis veikėjas – senas prancūzas, kurio veido raumenis perkreipia elektros šokas.
Šias nuotraukas sukūrė prancūzų neurologas Benjaminas Amandas Duchenne, kuris veido išraiškas vadino sielos gimnastika. Nuotraukų autorius veido raumenis priversdavo judėti su savo pagamintu elektriniu įrenginiu. Ch. Darwinas šias nuotraukas pirko ne vien dėl jų meninio grožio, bet ir praktiniais sumetimais. Pagrindinis Ch. Darwino siekis buvo sužinoti, ar egzistuoja universalios vienodai suvokiamos emocijos, ir kurios emocijos yra tikros, o kurios per amžius modifikuotos ir dabar suvokiamos kitaip.
Ch.Darwino svečiams ši emocija atrodė kaip kančia, o dabartiniams žmonėms – kaip liūdesys.
Kaip pasakoja Dailymail.co.uk, 1868 metais, vakarienės metu, Charleso Darwinas tarp deserto ir finalinio gėrimo, rodydė savo svečiams šias nuotraukas ir jų prašydavo papasakoti, kokias grimasas ir emocijas mato nuotraukose esančio vyro veide. Mokslininkas svečių prašydavo atrinkti tinkamiausius žodžius kiekvienai emocijai ir tuomet gautus apibūdinimus analizuodavo.
„Kaip pasakojo kai kurie vakarienės dalyviai, keletas iš jų patys bandė panašiai judinti veido raumenis „, – laiškuose teigė viena iš vakarienės dalyvių Jane Gray.
Šis eksperimentas buvo pakartotas ir dabar. Kembridžo universiteto, Ch. Darwino korespondencijos projekto mokslinininkai, šias nuotraukas išplatino internete ir uždavė tą patį klausimą 18 tūkst. žmonių, kurie aprašė, kokias emocijas mato kiekvienoje nuotraukoje. „Darwinas buvo labai smalsus, todėl ir mes norime šį smalsumą sužadina ir kituose žmonėse. Ar yra emocijų, kurios bendros visiems žmonėms? Kurios ir kiek? Kaip mes išreiškiame emocijas ir kodėl tai darome tam tikromis mimikomis? Kaip žinome, kokią emociją reiškia tam tikra veido mimika? Ar emocijų išraiška įgimta ar priklauso ir nuo kultūros, kurioje gyveni? Kaip be žodžių galime išreikšti emocijas? Į šiuos klausimus bandė atsakyti tiek Darwinas, tiek mes”, – teigė dabartinio projekto koordinatoriai.
Kaip pasakoja tyrinėtojai, Ch. Darwinas savo svečiams leisdavo sakyti bet kokius emocijos apibūdinimus ir jam buvo paprasta juos klasifikuoti, nes mokslininkas apklausė tik 24 žmones. Tuo tarpu dabartinio projekto rengėjai visgi žmonėms pasiūlė galimus variantus, nes išifruoti 18 tūkst. skirtingų atsakymų būtų buvę pernelyg sudėtinga.
Įdomiausia, kad emocijos, kurios Darwino svečiams atrodė įdomios, dabartiniams projekto dalyviams atrodė nuobodžios.