Studentai
„Graikai gali tau paaiškinti bet ką, net nenaudodami kalbos, o tik gestikuliuodami“, – šypsodamasis sako Lukas Gužauskas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakulteto antrakursis. Praėjusį semestrą Lukas praleido saulėtoje Graikijoje, Tesalijos technologijų ir mokslo institute.
Artėjant metui, kuomet abiturientai turės rinktis universitetą ir studijų programą, vis dažniau prabylama apie pokyčius aukštajame moksle ir jo ateities perspektyvas. „Visada reikėjo, o šiandien tiesiog būtina Lietuvos aukštajam mokslui užimti solidžias pozicijas pasauliniame aukštojo mokslo kontekste“, – sako Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentas, 60-metį tuoj minėsiančio Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius Alfonsas Daniūnas. Kalbamės apie artėjančias reformas, universitetų ir kolegijų tinklo racionalizavimą, technologijos mokslų padėtį, visuotinį skaitmeninimą ir ateities universitetus.
Pažangiausių mokslinių tyrimų pristatymas, praktinės užduotys ir naudingų kontaktų užmezgimas – jau balandžio 18–21 dienomis Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) ir Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija (CERN) siūlo neeilinę galimybę Lietuvos studentams dalyvauti intensyviuose IT mokymuose CERN SPRING CAMPUS’16.
Skaitant darbo skelbimus akys užkliūva už dviejų frazių, kurios labai dažnai eina greta viena kitos: „reikalavimas – ne mažesnė nei 2 metų darbo patirtis“ ir „gali būti paskutinių kursų studentas“. Ar įmanoma dar nebaigus studijų sukaupti solidžią darbo patirtį? Ir ar tikrai to reikia?
Jei pavasarį universiteto kiemeliuose pasitinki riaumojantį fizikų dinozaurą, tai dar nereiškia, jog esi silpna mergelė, tik ir telaukianti, kol ją išgelbės riteris iš Saulėtekio alėjos. Moterys šiandien laisvai geba laikyti visus keturis kampus, įskaitant „barako“ kambarį ir studentišką biudžetą.
2005-aisiais metais Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) „F 63.9“ terminą įtraukė į Pasaulinę protinių ir elgesio sutrikimų klasifikaciją bei apibūdino jį kaip įpročių ir asmenybės sutrikimą. Šis terminas sukėlė nemažai diskusijų – kai kurie jį ėmė tapatinti su meilės apimto žmogaus būsena. Niujorko psichiatrijos instituto profesorius Maiklas Lebovičius papildė šį terminą tvirtindamas, kad meilė dažnai sukelia reakcijas, panašias į narkotinės medžiagos – amfetamino poveikį.
Studentai kaip niekas kitas gerai žino, kas yra gyvenimas draugėje. Nesvarbu, ar turi antrąją pusę, ar ne, gyvenant keliese po vienu stogu dažnai tenka valgyti sriubą iš to paties puodo, krimsti tuos pačius konspektus ir dalintis paskutinėmis bulvėmis. Net jei esate geriausi draugai, tai dar nereiškia, jog santykių nesudrums finansiniai bendros buities rūpesčiai.