studijos užsienyje
Užsienio kalbų mokymasis, smalsumas, naujų kultūrų pažinimas, noras tobulėti ‒ tai bene dažniausi motyvai studijoms užsienyje, įsiūbuojantys nenumaldomą troškimą tęsti tarptautinės patirties maratoną. Taip nutiko ir Lietuvos edukologijos universiteto magistrantei Simonai Biveinytei. Pirmasis semestras praleistas Turkijoje pagal „Erasmus+“ programą prasitęsė iki metų studijų, dar vėliau ‒ studijos Ispanijoje ir planai tobulintis viename seniausių Europos universitetų Portugalijoje.
Anglų kalbos akademija „AMES“ ne vienerius metus konsultuoja moksleivius ir jų tėvus, kokias užsienio studijas rinktis. Čia galima pasiruošti ir išlaikyti tarptautinius anglų kalbos egzaminus, sužinoti apie mokymosi sistemas anglakalbėse šalyse, pateikti paraiškas stipendijoms JAV, kvalifikuotai parašyti motyvacinį laišką, kurio reikalauja universitetai.
Marija Labokaitė (25 m.), Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Anglų filologijos 4 kurso studentė, baigusi vidurinę mokyklą ilgai ieškojo savęs. Išmėgino medicinos, teologijos studijų programas, tačiau galiausiai nusprendė studijuoti anglų filologiją. Mergina suprato, kad šios studijos leis jai įgyvendinti svajonę keliauti ir studijuoti įvairiose pasaulio šalyse, kad geros užsienio kalbos žinios atvers kelius į tolimesnes studijas užsienyje. Domėjimasis naujomis kultūromis, užsienio kalbomis, religijų įvairove Mariją paskatino pasinaudoti galimybe ir išvykti Dvišalių mainų studijoms Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV).
Kol nemaža dalis lietuvaičių vos tik baigę studijas kraunasi lagaminus ir skrenda žinių semtis į užsienio universitetus, Lietuvos aukštojo mokslo įstaigos sulaukia ne ką mažiau atvykėlių. Vieni jų apsilanko vos pusmečiui, kiti pasilieka net ir visam laikui. Vienas tokių, beveik metus Kaune mokslus kremtantis turkas Anil Tüzünler. Su juo kalbame apie gardžiąją rožinę sriubą, meilę krepšiniui ir ką jo kalba reiškia žodelis „ne“.
Baigiant mokslus ar studijas Lietuvoje, aktualūs ir vis dažniau girdimi klausimai: kokiame universitete toliau studijuoti, kokį užsienio universitetą rinktis… Norėdami palengvinti jūsų apsisprendimą, pateikiame universitetų užsienyje reitingą. Taip pat pateikiame svarbius faktus apie studijų užsienyje galimybes, apie tai, ko reikia norint įstoti į užsienio universitetus, stojimų į užsienį žingsnius ir pan.
„Kad ir kur gyvenčiau, kad ir su kuo bendraučiau ar ką veikčiau, esu lietuvis ir tuo didžiuojuosi“, – sako užsienyje jau ne vienerius metus gyvenantis Justas Balčiūnas. – Londone taip pat daug lietuvių, su kuriais palaikau ryšį. Visi mes turime vieną bendrą bruožą – Lietuvą. Mano tėvai, giminės, draugai gyvena Lietuvoje. Juos dažnai aplankau.“
Po ekonomikos mokslų baigimo Vilniaus Universitete studijas Vokietijoje tęsęs žinomas finansų analitikas Gitanas Nausėda įsitikinęs, kad studijos užsienyje yra puikus būdas jaunam žmogui išbandyti save ne tik studijuojant ir gilinant savo žinias, bet ir tampant tvirtesne, savarankiškesne asmenybe.
„Tai yra galimybė pamatyti pasaulį kitomis akimis – pažinti kitą šalį, kitas tradicijas, kitokį požiūrį į problemas“, – teigia G. Nausėda.
Ne pirmą kartą pastebiu, kad Anglijoje žmonės labai mėgsta bendrauti. Nesvarbu, ar jie pažįstami, ar ne. Būna, kad stovi kur nors eilėje ir šalia stovintis žmogus atsisuka ir paklausia kaip gyveni, ar viskas gerai, pakomentuoja orą.
Dažnai tai būna daroma iš įpratimo, ne todėl kad tavimi iš tiesų kažkas domisi, bet kartais tai labai praskaidrina dieną. Neseniai išlipusi iš autobuso ėjau namo, kai mane užkalbino pagyvenęs vyriškis. Paklausė, kodėl tokia nelaiminga, ar kažko panašaus, nes ėjau susigūžusi nuo vėjo ir klausiausi muzikos. Atsakiau paprastai, kad laiminga, bet šiandien šalta ir nuo to prasidėjo pokalbis, kuris truko pusantros valandos.
Donata Marčiulionytė visai neseniai pradėjo krimsti mokslus Anglijoje, Royal Holloway universitete. Štai, jos pamąstymai apie Anglijos švietimo sistemą, kultūrų skirtumus ir studentišką gyvenimą. Donata Marčiulionytė visai neseniai pradėjo krimsti mokslus Anglijoje, Royal Holloway universitete. Štai jos pamąstymai apie Anglijos švietimo sistemą, kultūrų skirtumus ir studentišką gyvenimą.
Visi žino, kad baigti mokyklą ir įstoti į universitetą nėra taip lengva, kaip atrodo. Sunku priprasti prie visiškai kitokios mokymo sistemos, kai nebėra mamų ir tėčių vaidmenį įkūnijančių mokytojų, kurie visada primena (arba nurodo), ką tau reikia padaryti.
Niekas nebeverčia mokytis, viskas priklauso nuo tavęs. Dar sunkiau baigus mokyklą ir niekada negyvenus savarankiškai, išvažiuoti mokytis į užsienį.
Aš, kaip ir daugelis lietuvių, pasirinkau mokslą Anglijoje. Anksčiau, jei pasakydavai, kad mokaisi Londone, žmonės išpūsdavo akis ir galvodavo, jog esi kažkuo ypatingas, dabar tai tapo taip pat kasdieniška, kaip įstoti į bet kurį Lietuvos universitetą. Stojau į Angliją ne dėl to, kad manau, jog Lietuvoje nėra perspektyvų, bet dėl to, kad Anglija, deja, turėjo man daugiau ką pasiūlyti nei Lietuva. Universitetas, kurį pasirinkau – Royal Holloway, skamba labai prestižiškai, bet žinant, kad Anglijoje net ir paštas vadinasi karališkuoju paštu, to išskirti labai nereikėtų. Keista, kad mano universitete lietuvių populiacija bene mažiausia iš visų užsieniečių. Džiaugiuosi dėl to, nes tikrai galiu pajusti, ką reiškia mokytis užsienyje, o ne gyventi Londone ir visą laiką būti apsuptai lietuvių, o angliškai kalbėti tik tada, kai perki pieną.
Anglijos mokymo sistemai neturiu priekaištų – Lietuva daug ko galėtų pasimokyti. Studentai nėra labai spaudžiami, bet tuo pačiu ir neleidžiama pamiršti, kad tai mokymosi įstaiga, kai didžiąją dalį mokymosi turi atlikti savarankiškai, kas kartais sukelia problemų, pripratus prie mokyklos sistemos. Paskaitos, jų manymu, yra tik įrankiai, padedantys eiti teisingu keliu. Ir tai tiesa, per paskaitas Anglijoje nelabai ką išmoksi – tai dažniausiai būna tik apibendrinimas to, ką mokeisi namie ir įžanga į tai, ką mokysiesi toliau. Nežinau, ar tai gerai, ar ne, tik žinai, kad daugumai studentų tai veikia. Galbūt kai kurie gali piktintis, kam tada iš viso švaistyti laiką ir eiti į paskaitas, kurios nieko neišmoko, bet be jų nežinosi, kokios informacijos ieškoti.
Turbūt kiekviename Anglijos universitete apstu užsieniečių. Royal Holloway didžiausią dalį užsieniečių sudaro azijiečiai. Gal ir juokingas faktas yra tas, kad jie atvažiuoja į universitetą didžiulėmis grupėmis ir visuomet vaikšto kartu. Manau, kad net negirdėjau azijiečio kalbant angliškai, jie visą laiką bendrauja savo kalba ir net nesistengia susipažinti su kitos tautybės žmonėmis. Jų tiek daug, kad universitetas yra priverstas kiekvieną antradienį rengti kinietiškų, japoniškų ir korėjietiškų produktų turgų, kurių poreikis – milžiniškas. Smagu, kad universitetas labai rūpinasi tuo, kad studentai iš užsienio susirastų draugų ir nesijaustų vieniši. Vienas iš būdų – international student welcome party, kurio metu pastebėjau, kad toli gražu ne visi užsieniečiai nori susirasti draugų. Pavyzdžiui, studentai iš Jungtinių Amerikos Valstijų net nesivargina su kuo nors pažindintis, bet vis tiek eina į tokius vakarėlius, kurių tikslas ir yra susipažinti!
Viena studentė lenkė, kuri čia mokosi 3 metus. pasakė tokius žodžius: „Nesvarbu, kokie britai būtų paslaugūs ir draugiški, vis tiek mes, rytų europiečiai, jiems atrodom prastesni, dėl ko – nežinau, bet taip jau čia yra.“ Ir aš taip pat pradedu tai pastebėti. Rytų europiečiai dažniausiai ir bendrauja su to paties krašto žmonėmis, ne dėl to, kad jie atrodo jiems mielesni, bet dėl to, kad britai yra labai įtakoti stereotipų. Žinoma, ne visi jie tokie, bet tikrai labai sunku suprasti, kada britas kalba su tavimi nuoširdžiai, o kada, tiesiog mandagiai.
Kaip ir sakiau, lietuvių mano universitete nedaug, viso labo apie 30 studentų, todėl žmonės labai nustemba, kai pasakai, kad esi iš Lietuvos. Dažniausiai dėl to, kad nežino, kas ta Lietuva ir kur ji yra, bet kartais ir dėl to, kad tai jiems būna labai netikėta. Prie pagrindinio savo dalyko studijuoju dar ir italų kalbą ir italų dėstytoja net nežinojo, kaip itališkai pasakyti „lietuvė“, nes tiesiog niekada neturėjo lietuvių studentų ir jai to daryti niekada neteko.
Buvau labai nustebusi, kai sužinojau, jog universitetas turi 3 klubus ir porą barų. Norint pasilinksminti net nereikia išeiti iš universiteto – viskas vienoje vietoje. Organizuojami vakarėliai netgi labai geri ir kokybiški. Labai smagu tai, kad universitetas turi absoliučiai viską, ko gali prireikti studentui: parduotuves, knygyną, kavines, bibliotekas, barus ir klubus. Šiuo atžvilgiu Anglijos universitetai nustelbia lietuviškuosius.
Būti užsieniečiu Anglijoje tikrai labai įdomu. Kultūra visiškai skiriasi nuo to, prie ko esame pripratę, bet tai ir yra įdomiausia dalis. Turėti galimybę bendrauti su žmonėmis iš viso pasaulio, klausytis paskaitų švaria britų kalba, pačiam kalbėti kita kalba yra vienas iš geriausių dalykų, kas gali nutikti gyvenime.
Donata Marčiulionytė
Pastaruoju metu pastebima, kad vis daugiau vidurinę mokyklą baigusių jaunuolių savarankiško gyvenimo pradžiai mieliau renkasi „Au Pair“ programas užsienio šalyse nei brangų aukštąjį mokslą Lietuvoje.
Kultūrinių mainų centro „East West Consulting“ direktorė Kristina Mečinskaitė teigia, jog „anksčiau jaunuoliai teikdavo pirmenybę brangiau apmokamoms darbo programoms užsienyje, tačiau pastaraisiais metais norinčiųjų išvykti pagal „Au Pair“ programą padaugėjo beveik šimtu procentų.“
Daugumą abiturientų iš gimtosios šalies išvykti skatina itin didelės aukštojo mokslo kainos, tačiau ne visi drįsta iš karto pradėti studijas užsienyje ar rimtesnį darbą. Jaunuolius neramina kalbos barjeras, būsto nuomos paieškos ir daugelis kitų su savarankiško gyvenimo pradžia susijusių dalykų. „Būtent todėl vaikų priežiūra ir gyvenimas šeimoje pagal „Au Pair“ programą yra patikimiausia ir saugiausia savarankiško gyvenimo pradžia“, – tikina Kristina Mečinskaitė.
Pasirinkusiems šią programą netenka nerimauti ir keliauti nežinioje, nes prieš išvykstant sudaroma galimybė susipažinti bei pabendrauti su šeima per internetą bei telefonu. Jaunuoliai žino ne tik kurioje šalyje ir pas ką gyvens, taip pat jie gali peržiūrėti šeimos namo bei jiems skirto kambario nuotraukas, iki smulkmenų sužinoti apie šeimos gyvenimą. East West Consulting turi platų „Au Pair“ programos šalių pasirinkimą ir gali pasiūlyti prižiūrėti vaikus Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Olandijoje, Belgijoje, JAV.
„East West Consulting“ direktorė neabejoja, kad „Au Pair“ yra puiki programa, norintiems „prisijaukinti“ gyvenimą užsienyje: „programos dalyviams suteikiamas ne tik nemokamas apgyvendinimas, maitinimas, sveikatos draudimas, bet ir mokami nemaži kišenpinigiai bei suteikiami kalbos kursai, o darbo valandos tikrai neišvargina prie darbo nespėjusių priprasti abiturientų. Be to, susidraugavę su šeima jaunuoliai neretai yra kviečiami kartu nemokamai pramogauti ar net vykti atostogų į kitas šalis.“
„Au Pair“ programa – ne tik galimybė susipažinti su gyvenimu svetur ar užsidirbti pinigų, bet ir įgyti neįkainojamos patirties, susidraugauti su kitose šeimose gyvenančiais bendraminčiais. Metus ar daugiau praleidę šeimoje jaunuoliai susipažįsta su tos šalies kultūra, įgyja vertingos darbo patirties, užsidirba, todėl vėliau gali drąsiai pradėti studijas aukštojoje mokykloje.