tadas blinda

Paiškėjo naujosios lietuvių komedijos „Kaip pavogti žmoną“ veidai
Paiškėjo naujosios lietuvių komedijos „Kaip pavogti žmoną“ veidai

Iki šiol neskelbę naujosios komedijos „Kaip pavogti žmoną“ aktorių, filmo kūrėjai, anksčiau Lietuvai pristatę tokius populiarumo sulaukusius filmus kaip „Valentinas vienas“ ir „Tadas Blinda. Pradžia“, pagaliau atidengė paslapties šydą. Prieš žiemos šventes Lietuvos kino teatrus pasieksiančiame filme žiūrovus juokins Rimantė Valiukaitė, Giedrius Savickas, Ramūnas Cicėnas ir Inga Jankauskaitė.

Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo programoje ir DJ'ai
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo programoje ir DJ’ai, ir šalies vadovai

Neįprasto formato festivalio dalyvių įvairovė apima pramoginio pasaulio atstovus, ir šalies aukščiausius vadovus, o nagrinėjamos temos paliečia nuo Silicio slėnio alternatyvos Lietuvoje ir šalies energetikos iššūkių iki krentančio sporto lygio ar elektroninio balsavimo. Liepos 12 – 15 dienomis Visuomenės harmonizavimo parke Prienų rajone lauks lietuviški kino filmai, žinomų menininkų kūrybinės dirbtuvės ir ryškiausių Lietuvos muzikos atlikėjų koncertai.

Kino teatrai Lietuvoje: mažieji dovydai prieš „Forumo“ Galijotą?
Kino teatrai Lietuvoje: mažieji dovydai prieš „Forumo“ Galijotą?

Gyvename permainingais laikais – ekonominis sunkmetis negailestingai priverčia uždaryti muzikos prekių ir vaizdo nuomos parduotuves, interneto laisvę ir piratavimą grasoma žaboti kontraversišku įstatymu. Kaip šių perversmų fone sekasi išgyventi Lietuvos kino teatrams, kuriems dabar, panašu, atėjo didžiausių išbandymų metas?

Tadas Blinda ir animacija

Kol piratai dar piktnaudžiauja galimybėmis nevaržomai siųstis filmus internetu, kino teatrams tenka vis vikriau suktis norint pritraukti žiūrovų ir uždirbti pelno. Natūralu, kad čia, kaip ir visur, pataikaujama masėms. Net nepažvelgus į 2011 m. pelningiausių šalyje filmų dešimtuką, galima nujausti, jog, kaip visuomet, gigantai ir jų diktuojamos mados karaliauja viršūnėje – išties čia dominuoja lietuviškai dubliuota animacija ir istorinis nuotykių epas apie „svieto lygintoją“ Tadą Blindą.

Didžiausio Lietuvoje kino teatrų tinklo „Forum Cinemas“ projektų vadovas Gintaras Plytnikas pramoginio, neįpareigojančio kino, komedijų populiarumą aiškina paprastai – žiūrovų noru pabėgti nuo niūrios tikrovės ir neigiamos informacijos srauto žiniasklaidoje.

„Vyraujant visuotiniam negatyvui visuomenės informavimo priemonėse, atsiranda poreikis kokybiškai pramogai – pageidautina, ne užsienietiškai. „Tadas Blinda“ tarsi nusiuntė telegramą vietiniams kino kūrėjams, kad kinas, atsižvelgiantis į žiūrovą, gali būti atlygintas dėmesiu, lojalumu. Visi mokesčiai ir kitos jo pajamos liko šalyje – kaip ir, beje, dubliuotos animacijos“, – milijonus kino teatrams uždirbusių filmų sėkmę komentavo G. Plytnikas.

Nepamirštamas ir nepriklausomas kinas

Tačiau netirštinkime spalvų – nepriklausomas kinas, aukštesnę meninę vertę turintys ir festivaliuose laurus skinantys darbai taip pat turi savo žiūrovą Lietuvoje, nors jam ir nepataikaujama. Tą pripažįsta ir „Forum Cinemas“ atstovas.

„Planuojant repertuarą, pirmąsias pozicijas užima populiariausieji ir galintys daug uždirbti (angl. blockbuster) filmai, o aplink šį stuburą lipdosi mažesni, tarp jų – gausus juostų desantas iš nepriklausomų studijų. Nepamirštami ir išskirtiniai europietiški, kitų pasaulio šalių filmai, bet dėmesys jiems ne itin didelis, nes režisieriai ir aktoriai nežinomi, trūksta reklamos – keletas kompanijų, kurios bandė išgyventi iš autorinio kino platinimo, liko už žiūrovų dėmesio paraštės ir nutraukė veiklą“, – pasakojo rinkos lyderio Lietuvoje vadovas G. Plytnikas.

Kaip konkuruoja „mažieji“

Nekomercinis kinas jau vien savo pavadinime turi užkoduotą tikslą, vaizdžiai tariant, godžiai nežiūrėti lito pusėn. Bet juk užsidirbti, norint išgyventi, vis vien reikia. Kaip rodo pavyzdžiai – „Romuva“ Kaune, „Pasaka“ ir Ozo kino salė Vilniuje – galą su galu pavyksta sudurti ir mažiems kino teatrams, turintiems savą auditoriją. Otilija Kerbelytė, kino programų koordinatorė Panevėžio kino centre „Garsas“, sako, kad konkuruoti pavyksta siūlant mažesnes bilietų kainas, organizuojant renginius ir projektus.

„Maži kino teatrai vienija jėgas ir vykdo edukacinius projektus, kuriuose aktyviai dalyvauja mokyklų jaunimas, pavyzdžiui, „Mokausi iš kino“, kurį vykdo „Skalvija“, „Pasaka“ ir „Garsas“. Tradiciškai rengiami susitikimai su režisieriais, aktoriais, kuriami įvairūs kino klubai, organizuojamos kino kritikos, animacijos dirbtuvės, taip ugdant vaikus ir jaunimą, kuriant filmų žiūrėjimo ir suvokimo tradiciją“, – sakė O. Kerbelytė, pridūrusi, jog filmų reklaminėse bei platinimo akcijose bendradarbiaujama su įvairiomis įstaigomis – pradedant policija ir baigiant apatinio trikotažo parduotuvėmis, kurios padeda filmui pasiekti platesnę auditoriją ir, aišku, naudojasi galimybe reklamuoti save.

„Garso“ kino programų koordinatorės manymu, mažesniųjų kino teatrų ateitis gerokai priklauso ir nuo žiūrovų.

„Arba žiūrovai pagaliau pavargs nuo komercinių filmų klišių ir susivilios ne masėms pritaikytu kinu, kuris skatina mąstyti kitaip, žvelgti į sociokultūrines patirtis giliau ir įdomiau modeliuoti savo pasaulėvoką, arba jie ir toliau mėgausis komfortiškomis kino salėmis bei specialiaisiais efektais, neigiančiais prigimtines žmogaus vertybes ir kuriančiais iliuzines pasaulio matymo plokštumas“, – galimas šios kovos baigtis apibūdino O. Kerbelytė.

Daug ką lemia reklama

Kino teatrams, savaime suprantama, didelę dalį sėkmės lemia pasirinktas repertuaras. O šis, kaip žinia, formuojamas drauge su filmų platintojais. O. Kerbelytės teigimu, filmų platinimas yra rizikingas verslas, o jo pelną lemia tai, kiek į jį investuojama reklamos.

„Niekada nežinai, ar žiūrovams patiks filmo tema, kinematografinis apipavidalinimas ir t. t. Net jei pasaulio kino teatruose juosta surinko daug pajamų, dar nereiškia, kad taip pat atsitiks ir Lietuvoje. Pagrindinis rizikos faktorius tas, kad dažnai platintojai perka filmus jų nematę, kai jie dar neišleisti ir yra tik anonsas, žinomi aktoriai, režisierius“, – patirtimi dalijosi „Garso“ kino programų koordinatorė.

Gintaras Plytnikas, savo ruožtu, pasakojo, kad platintojai veikia pagal pasaulinį, globalizuotą modelį, kaip agentai, nes tai labiausiai pasiteisinęs būdas.

„Kadangi atlygis grindžiamas procentine išraiška, viską lemia žiūrovas, pirkdamas bilietą arba ne. Platintojas galvoja apie filmus, kurie gali įtikti žiūrovui ir už borto palieka nepaklausius „šedevrus“. Kino teatrų kokybinis lygmuo Lietuvoje gerokai aukštesnis nei vidutinis – tai galime teigti drąsiai, be jokių išlygų. Ir tai vienintelis argumentas, kodėl žiūrovai renkasi kokybę. Kino teatrams tai leidžia balansuoti ant išgyvenimo ribos, kurią nuolatos kelia mokestinė sistema ir anarchistinis, neatsakingas interneto naudojimas“, – sakė „Forum Cinemas“ projektų vadovas.

Didesnieji, kaip ir visur, laiko kozirius savo rankose. Tačiau mažyliai taip pat dar žaidžia ir niekur nežada trauktis. Nevalia lengvai nurašyti „kovingų žmonių“ pamėgtos „Romuvos“, sostinės senamiesčio pažibos „Pasakos“ ir kitų gana jaukių vietų, kuriose vis dar susirenka kinomanai ir sinefilai – nepaisant šilumos lygio ar kėdžių apmušalo minkštumo, jiems svarbiau tai, kas ekrane, o nei tai, kas priešais jį.

„Tado Blindos“ operatorius skeptiškai vertino Manto Jankavičiaus vaidybą
„Tado Blindos“ operatorius skeptiškai vertino Manto Jankavičiaus vaidybą

Pelningiausias Lietuvoje filmas „Tadas Blinda. Pradžia“ šią savaitę kino teatruose bus parodytas paskutinį kartą. Tačiau per 3,73 mln. Lt pajamų surinkusią juostą nuo šiol galima rasti parduotuvių lentynose. Žiūrovams siūlomos trys filmo įrašų versijos: DVD ar „Blu-ray“diskas su filmu arba specialioji DVD versija su subtitrais anglų, latvių ir estų kalbomis bei ypatinga dovana – 46 minučių filmu apie „Tadas Blinda. Pradžia“ kūrimą.

Filmas „Tadas Blinda. Pradžia“ aplenkė Lietuvos rekordininką – „Įsikūnijimą“
Filmas „Tadas Blinda. Pradžia“ aplenkė Lietuvos rekordininką – „Įsikūnijimą“

Stulbinamai ambicingus tikslus užsibrėžę filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ kūrėjai gali džiaugtis iš širdies – jų Lietuvai ir pasauliui pristatyta kino juosta sumušė visus šalies lankomumo rekordus ir įveikė, atrodė, nepajudinamai daugiausia pajamų surinkusių, Lietuvoje rodytų filmų sąrašo viršuje įsitaisiusį Jameso Camerono „Įsikūnijimą“ (angl. „Avatar“).

„Tadas Blinda. Pradžia“ – žiūrimiausias Lietuvos filmas šalyje per visą Nepriklausomybės laikotarpį
„Tadas Blinda. Pradžia“ – žiūrimiausias Lietuvos filmas šalyje per visą Nepriklausomybės laikotarpį

Didingesnis už „Titaniką“, mylimesnis, dėl to kad savas. Rugsėjo pabaigoje pristatytas filmas „Tadas Blinda. Pradžia“ sumušė Lietuvos žiūrimumo rekordus per pusantro mėnesio. Šiandien filmo kūrėjai gali didžiuotis – jų kino juosta, aplenkusi visus varžovus, tapo žiūrimiausiu Lietuvos filmu per visą šalies Nepriklausomybės laikotarpį.

Naujojo lietuviško kino pažibai nusileido net pasaulinė legenda – 2007-aisiais Jameso Camerono sukurtas „Titanikas“. 1998-aisiais Lietuvoje parodytas filmas ilgiau kaip dešimtmetį buvo žiūrimiausias, kol nepasirodė „svieto lygintojas“. „Titaniko“ lankytojų skaičių – 247187 žiūrovus – „Tadas Blinda. Pradžia“ pasiekė lapkričio 3-ąją. Tai jau antra džiaugsminga žinia filmo kūrybinei grupei, mat ilgajį Vėlinių savaitgalį paaiškėjo, kad bilietų nupirkta daugiau kaip už 3 mln. Lt. Nuo filmo premjeros Lietuvoje įvyko daugiau kaip 2400 filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ seansų. Net 5 savaites ši kino juosta laikėsi pirmojoje lankomiausių filmų eilutėje.

Iš viso filmą aplankė daugiau kaip 8 proc. visų Lietuvos gyventojų, nors prognozuojama, kad iki gruodžio šis skaičius padidės iki 10 proc. Pasak „Tadas Blinda. Pradžia“ prodiuserio Žilvino Naujoko, lyginant su užsieniu, tiek žiūrovų (8-12 proc. visų šalies gyventojų) sulaukia tik patys geriausi ir didingiausi filmai, tokie kaip „Įsikūnijimas“, „Matrica“ ar filmai apie Harį Poterį. Tačiau apie lietuvių juostos uždirbtus pinigus kalbėti dar anksti. „Filmas atsipirko po beveik mėnesio rodymo. Kol kas grąžiname skolas ir mokame atlyginimus. Kiek pavyko uždirbti, žinosime, kai filmas paliks kino teatrus, maždaug gruodžio pabaigoje“, – sakė Ž.Naujokas.

Blindai lygių nėra

Šių metų filmų tope „Tadas Blinda. Pradžia“ jau užsiėmė užtikrintą pirmą vietą, artimiausią konkurentą, animacinį filmą „Ratai 2“ žiūrovų skaičiumi lenkdamas daugiau kaip dvigubai.

„Tadas Blinda. Pradžia“ lyderis ir visų laikų lietuviškų filmų gretose. Visų laikų pelningiausių Lietuvoje rodytų filmų 20-uke, „Tadas Blinda. Pradžia“ užima garbingą trečiąją vietą – pirmąsias dvi užima 3D formatu rodyti filmai „Įsikūnijimas“ ir „Ledynmetis 3“. Tiesa, kino juostos prodiuseris Ž.Naujokas įsitikinęs, kad pasiekiama ir šio topo pirmoji vieta. „Trūksta šiek tiek daugiau kaip pusės milijono litų. Jei dar nemačiusieji filmo suskubtų jį pamatyti, kol rodomas kino teatruose, neabejoju, galime kilti dar aukščiau“, – optimistiškai nusiteikęs buvo prodiuseris.

„Tadas Blinda. Pradžia“ pasitarnavo ir nešant lietuviškumo žinią pasauliui – iškeliavęs į Didžiąją Britaniją, Ameriką, filmas darsyk įžiebė meilę tėvynei emigrantų širdyse, o galbūt ir paragino aplankyti Lietuvą. „Mums džiugu, kad iš pirmo karto pasisekė padaryti tai, ko Lietuvoje nebuvo nuo filmo „Skrydis per Atlantą“ laikų – sukūrėme kino juostą, palietusią daugelio lietuvių širdis. Tai unikalus atvejis, ant kojų sukėlęs užsienyje gyvenančius lietuvius“, – teigė režisierius Donatas Ulvydas.

Tęsinio artimiausiu metu neplanuoja

Anot filmo kūrėjų, „Tadas Blinda. Pradžia“ iškėlė aukštą kartelę Lietuvos kino industrijai, o jo sėkmė neįtikėtina, turint galvoje, kad projektas įvyko didelių geranoriškų žmonių pastangų dėka. „Įprastomis sąlygomis filmavimas būtų atsiėjęs tris ar keturiskart brangiau. Jaučiame pareigą padėkoti visiems, padėjusiems ir dirbusiems prie šio filmo. Tai – visų mūsų šventė ir visų mūsų pergalė. Ačiū, kolegos“, – sakė D.Ulvydas.

„Nors ir labai apgailestaudami, artimiausiu metu neplanuojame kurti kito lietuviško filmo – kol kinas Lietuvoje netaps svarbia, normaliai finansuojama sritimi. Žiūrovai mūsų darbą įvertino, suprantame sukūrę šiandienos klasiką. Deja, tokiomis sąlygomis, kokios yra Lietuvoje, toks projektas gali gimti tik kartą“, – sakė Ž.Naujokas, užsimindamas, kad dabar filmo kūrėjai planuoja naują projektą, kuris greičiausiai bus skirtas kitai šaliai ir bus vykdomas ne lietuvių kalba.

Ką bendro turi Tadas Blinda ir siaubo trileris „Padaras“?
Ką bendro turi Tadas Blinda ir siaubo trileris „Padaras“?

Kartais reklamuodami naujus filmus kino teatrai išties dirba iš peties. Pvz., kodėl „piarinant” siaubo trilerį „Padaras”, nesusieti jo su Tadu Blinda? Pasirodo, šie du nauji filmai panašūs tuom, kad abu yra modernus bandymas iš naujo papasakoti intriguojančią istoriją iš populiarios knygos.

„Tadas Blinda. Pradžia“ prieš „Įsikūnijimą“. 1:0
„Tadas Blinda. Pradžia“ prieš „Įsikūnijimą“. 1:0

Ilgai lauktas ir sulauktas filmas „Tadas Blinda. Pradžia” pagaliau sukasi Lietuvos kino teatrų ekranuose. „Tadas Blinda. Pradžia” bilietai savaitgalį buvo išgraibstyti ypač gerai ir netgi per kelias dienas filmą pamatė daugiau žiūrovų, nei daugumą lietuviškų filmų, sukurtų per pastaruosius dvidešimt metų, kartu sudėjus.

Į „Tadas Blinda. Pradžia” premjerą atvykti pažadėjo ir T.Liutajeva
Į „Tadas Blinda. Pradžia” premjerą atvykti pažadėjo ir T.Liutajeva

Prieš keletą dienų Lietuvoje dėl verslo reikalų apsilankiusi populiari ukrainiečių kilmės Rusijos aktorė Tatjana Liutajeva, filme “Tadas Blinda. Pradžia” suvaidinusi dvarininko Bernardo Gruiniaus (akt. Vidas Petkevičius) žmoną Konstanciją, teigė neabejojanti, jog savo darbą suderins su kelione į Lietuvą ir netrukus į jai brangią šalį atskris dar kartą. Jau rugsėjo 23 dieną čia įvyks ilgai laukta istorinio nuotykių filmo premjera.

“Labai laukiu “Tadas Blinda. Pradžia” premjeros. Filmą man jau teko matyti, tačiau nekantrauju juostą pažiūrėti didžiajame kino teatro ekrane. Šis filmas man labai brangus dar ir dėl to, jog pirmą kartą teko vaidinti su dukra Agne Ditkovskyte. Tad kaip galėčiau praleisti filmo premjerą?”, – retoriškai klausia T. Liutajeva.

Po daugiau nei dešimtmečio pertraukos Lietuvoje naują vaidmenį sukūrusi T.Liutajeva sako, jog dirbti čia buvo didžiulė šventė. „Galiu pasakyti, kad retas Rusijos kino filmas suburia tokią stiprią komandą, kokią aš sutikau Lietuvoje. Malonu dirbti su profesionaliais lietuvių aktoriais, operatoriais ir režisieriais“, – sakė kino žvaigždė.

Filmas „Tadas Blinda. Pradžia“ bus pirmasis, kuriame ji vaidina kartu su savo 21 m. dukra A. Ditkovskyte. Verta pastebėti tai, kad T. Liutajeva filme iš tiesų vaidina A. Ditkovskytės herojės Kristinos motiną. „Mes su Agne esame labai panašios, jautriai jaučiame viena kitą. Apskritai esame puikios draugės – dėl to kartu dirbti filmavimo aikštelėje net lengviau”, – dar besifilmuodama filme tvirtino aktorė T. Liutajeva.

Istorinis nuotykių filmas „Tadas Blinda. Pradžia“ pasakos apie legendinio svieto lygintojo Tado Blindos jaunystę ir įvykius, sukrėtusius Žemaitiją XIX a. Didžiojo lietuvių sukilimo išvakarėse. Filme pagrindinį vaidmenį atlieka Mantas Jankavičius, taip pat vaidina Antanas Šurna, Dainius Kazlauskas, Donatas Banionis, Andrius Kaniava, Vidas Petkevičius, Jokūbas Bareikis ir kiti garsūs bei žiūrovų mėgiami šalies aktoriai. Filmo režisierius – Donatas Ulvydas.

Nuotykių, veiksmo, aistros ir kovos už savo bei artimųjų laisvę kupinas kino filmas „Tadas Blinda. Pradžia“ kino teatruose – jau nuo rugsėjo 23 dienos. DĖMESIO! Premjerinę savaitę vyks ir rekordiškai daug išankstinių filmo seansų visoje Lietuvoje.

„Tadas Blinda. Pradžia“ gerbėjams - specialus kompiuterinis žaidimas
„Tadas Blinda. Pradžia“ gerbėjams – specialus kompiuterinis žaidimas

Kino kūrinys – tai kur kas daugiau nei tik kino filmas. Prasidėjus skaitmeninei revoliucijai, atskira ir dabar jau nemokama kino atributika tapo netgi privaloma. Beje, jau senokai premjerų laukiantiems žmonėms nebepakanka vien marškinėlių su logotipais, todėl šioje vietoje filmų kūrėjams tenka pasistengi ir pasiūlyti vis originalesnių pramogų. Filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ kūrėjai rugsėjo 23 dieną kino teatruose įvyksiančios premjeros laukiančius žiūrovus nusprendė taip pat pamaloninti. Drauge su specialią svetainę tadasblinda.lt sukūrusia kompanija „Idea“, jie dovanoja nuotaikingą kompiuterinį žaidimą.

Žaidimo slaptažodis – treileryje

„Filmo internetinėje svetainėje nuo šiol bus galima rasti ne tik informaciją apie juostos kūrėjus, joje vaidinusius aktorius bei pagrindines naujienas. Jau anksčiau iš svetainės buvo galima atsisiųsti plakatų, darbastalių, pamatyti dar niekur nerodytų nuotraukų bei video medžiagų. Nuo šiandien visi, mėgstantys iššūkius ir galvosūkius, gali puslapyje ieškoti paslėpto kompiuterinio žaidimo, į kurį bus galima patekti tik atspėjus slaptažodį. Beje, galiu išduoti, kad slaptažodis nuskamba filmo treileryje“, – likus mėnesiui iki premjeros nenuobodžiauti siūlo filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ prodiuseris Žilvinas Naujokas.

„Momentą, kuomet įvyko metamorfozė, pakeičianti supratimą, kas yra kino produktas, geriausiai iliustruoja 1975 metais pasirodęs S.Spielbergo filmas „Nąsrai“. Jis į kinematografijos istoriją patenka ne tik dėl to, kad tapo vasaros blokbasterių tėvu ir startavo daugiau nei keliuose šimtuose JAV kino teatrų vienu metu, bet ir dėl to, jog nutarė gaminti su filmo siužetu susijusią atributiką (marškinėliai, rankšluosčiai, ryklio pelekas, kurį galima užsidėti ant nugaros plaukiojant ir pan.). Vėliau šiuo pavyzdžiu pasekė ir kiti filmų kūrėjai. Antai George`as Lucas, pristatydamas „Žvaigždžių karų“ sagą, gerbėjams išleido ir su filmu susijusią literatūrą, daugiau kaip tuziną video žaidimų ir net kino bei TV animaciją, kuri dar geriau atskleidė „Žvaigždžių karų“ visatą“, – pasakoja vienas iš „Tadas Blinda“ kūrybinės komandos narių, universitete kino istoriją dėstantis Tomas Mitkus.

Proga įsijausti į herojaus pasaulį

Vėliau kino kūrėjų originalumas ėmė vis labiau stebinti. Pavyzdžiui, „Simpsonų“ autoriai leido susikūrus geltonspalvį keturpirštį savo avatarą klaidžioti po Springfildo miestą, filmo „Super 8” gerbėjams buvo pasiūlyta kaip įmanoma geriau įsijausti į siužeto atmosferą virtualiai vaikštant po traukinio katastrofos aikštelę, specialiame kabinete peržiūrėti slaptus JAV vyriausybės vaizdo įrašus apie ateivius ar pasiknaisioti po pagrindinio veikėjo darbo stalą.

Kitais metais pasirodysiančios juostos „Tamsiojo riterio išlikimas“ kūrėjai savo oficialiame puslapyje pateikė užkoduotą audiofailą, kuriame buvo palikta nuoroda į specialią Twitter paskyrą. Čia už kiekvieną paliktą komentarą buvo pateikiamas vis ryškesnis blogiuko Bane atvaizdas, kuris iki to momento buvo laikomas paslaptyje.

„Kyla natūralus klausimas, kodėl kino kūrėjai skiria laiko ir pinigų tokiems „pašaliniams“ reikalams? Juk atrodo paprasta – geriau jau tegu skiria laiko kokybiškam filmui sukurti, o ne minti mįsles ir erzinti premjeros laukiančius žiūrovus, atskleidžiant juostos paslaptis nemokamuose žaidimuose, komiksuose ar videoklipuose. Atsakymas išties paprastas. Taip yra dėl to, kad kūrėjai parduoda ne šiaip kino juostą ar skaitmeninį jos atitikmenį, bet visą pasakojimą. Todėl kino kūrėjai yra pasiruošę skirti kiek tik gali papildomų jėgų ir dar iki premjeros padėti žiūrovui suprasti tą pasaulį, kuriame gyvena herojus“, – sako T.Mitkus.

Taigi nuo šiol visi norintys įsijausti į Tado Blindos aplinką, specialaus kompanijos „Idea“ sukurto kompiuterinio žaidimo gali ieškoti oficialioje filmo svetainėje tadasblinda.lt. Įėję į svetainę, klaviatūroje surinkite slaptažodį, tik tuomet pateksite į žaidimą. Slaptažodį rasite filmo treileryje:

http://youtu.be/CtI5bzDJ-vA

Geriausių žaidėjų laukia specialūs prizai.

Laukiamiausio šių metų lietuviško filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ premjera – jau rugsėjo 23 dieną!

„Tadas Blinda. Pradžia”. Dėliojami paskutiniai taškai ant „i”
„Tadas Blinda. Pradžia”. Dėliojami paskutiniai taškai ant „i”

“Greta visų kitų labai svarbių pabaiginėjimo štrichų, šiuo metu daromas mažiausiai kūrybos, bet daug atidumo reikalaujantis darbas – dėliojami visi filmo titrai. Be to, vyksta paskutinieji spalvų korekcijos darbai, dailinami paskutiniai garsai. Paskui lauks pats pagrindinis darbas – viską sulipdyti į vieną vietą”, – likus lygiai mėnesiui iki filmo “Tadas Blinda. Pradžia” pasirodymo kino teatruose pasakoja režisierius Donatas Ulvydas.

Pasak D.Ulvydo, tai, jog dėl finansavimo bėdų premjeros data buvo net kelis kartus nukelta, filmui išėjo į naudą: „Nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Turėjome daugiau laiko ne tik būtiniems darbams (montažas, garso takelio kūrimas, efektai), bet ir tam, kam kartais jo pritrūksta. Gavome unikalią progą daugiau dėmesio skirti muzikos kūrimui (šiuo metu kuriama dvigubai daugiau muzikinių kompozicijų nei vidutiniškai kurdavo mūsų filmo kompozitorius Kipras Mašanauskas); pas garso režisierių Artūrą Pugačiauską buvo pakviesti aktoriai ne ištisiniams pergarsinimams (mūsų filme bus net 99% tikro, aikštelėje įrašyto garso), o smulkmeniškoms vieno stringančio žodžio, skiemens ar net alsavimo korekcijoms; darant spalvų koregavimą jau tris kartus rengėme kontrolines medžiagos peržiūras skirtingose Lietuvos kino salėse – tikrinome vaizdą, bandėme atrasti optimaliausią, žiūrovo akiai maloniausią, vaizdo kokybę”.

Vaizdas iš garso studijos, kur šiuo metu “gyvena” filmas:

http://youtu.be/baysvAtw_KI

Jau dabar aišku, jog filmo “Tadas Blinda. Pradžia” trukmė bus 110 minučių, o režisierius neabejoja, kad juosta kino teatrus pasieks laiku. “Tikrai žinau, kad iki premjeros viską spėsime, tačiau filmo lipdymo darbai tęsis iki pat paskutiniosios savaitės. Darbų dar yra, bet kruopščiai paskaičiuotas grafikas garantuoja, jog viską spėsim laiku. Viską ir net šiek tiek daugiau”, – sako D.Ulvydas.

Istorinis nuotykių filmas „Tadas Blinda. Pradžia“ pasakos apie legendinio svieto lygintojo Tado Blindos jaunystę ir įvykius, sukrėtusius Žemaitiją XIX a. Didžiojo lietuvių sukilimo išvakarėse.
Filme „Tadas Blinda. Pradžia“ pagrindinį vaidmenį atlieka M. Jankavičius, taip pat pirmą kartą kartu vaidina Tatjana Liutajeva ir jos dukra Agnė Ditkovskytė, garsūs aktoriai – Antanas Šurna, Dainius Kazlauskas, Donatas Banionis, Vidas Petkevičius, Mykolas Vildžiūnas, Jokūbas Bareikis, Andrius Kaniava ir kiti. Filmo režisierius – D. Ulvydas, vyr. operatorius – Ramūnas Greičius, scenarijaus autorius – Jonas Banys.

Pirmojo istorinio nuotykių filmo, statomo Lietuvoje po daugiau nei dviejų dešimtmečių pertraukos, premjera – jau rugsėjo 23 dieną.

Filmo anonsas:
http://youtu.be/CtI5bzDJ-vA

„G&G Sindikatas“ sukūrė dainą filmui
„G&G Sindikatas“ sukūrė dainą filmui, nes patys širdyse – „tadai blindos“

„Vieną dieną man paskambino grupės „G&G Sindikatas“ vyrukai ir pasakė, kad girdėjo, jog filmuojame juostą „Tadas Blinda. Pradžia“, todėl nori kažkaip prisidėti prie šio didžiulio projekto. Tokiomis akimirkomis pradedi tikėti, kad tokio filmo ir tavo darbo reikia ne tik tau ir tavo komandai, bet ir kitiems.

Galiausiai iš didelės meilės kinui gimė daina, lydėsianti filmą visą jo gyvavimo laikotarpį. Beje, mūsų bendravimas nenutrūko, todėl netrukus pristatysime ir būtent šiai dainai sukurtą vaizdo klipą“, – apie hiphopo grupės ir filmo kūrėjų bendradarbiavimo pradžią pasakoja režisierius Donatas Ulvydas.

Jaučiasi „tadais blindomis“

Juostoje „Tadas Blinda. Pradžia“ - nesurežisuotos aktorių traumos
Juostoje „Tadas Blinda. Pradžia“ – nesurežisuotos aktorių traumos

Tiek daugelyje rizikingų triukų, tiek ir visai „lygioje vietoje“, reikalai gali pakrypti netikėta linkme. Ypač, kai kalba eina apie veiksmo filmo kūrimą. Tačiau toli gražu ne viskas patenka į ekranus. Kiek kitaip nutiko su nuotykių filmu „Tadas Blinda. Pradžia“, kur kelis nenumatytus ir scenarijuje kitaip aprašytus įvykius žiūrovai vis dėlto turės galimybę išvysti kino teatruose.

Aktoriai nebuvo drausti

„Džiaugiuosi, kad itin rimtų traumų pavyko išvengti, tačiau filmavimų metu matėme ne tik butaforinio kraujo. Daugiausia skausmo bei streso sukėlusi situacija įvyko filmuojant karieta važiuojantį Vidą Petkevičių. Jis netyčia užsikabino už vos pritvirtinto žibinto, tas nulūžo, o aktorius krito žemėn. Rezultatas – kraujuojanti koja bei sumušta galva. Nors jis atsisakė greitosios pagalbos, vėliau vis tik nuvežėme Vidą pas Mažeikių medikus“, – pasakojo įvykio liudininku tapęs filmo režisierius Donatas Ulvydas.

Pasak jo, tokiomis nelaimėmis dažniausiai nespekuliuojama. Pagal nerašytas kino kūrimo taisykles, įvykus traumoms privaloma aktoriaus paklausti, ar galima filme palikti šį dublį, ar perfilmuoti sceną iš naujo. Didelę patirtį kine turintis V. Petkevičius sutiko, kad minėtasis kadras patektų į filmą.

„Aktoriai tikrai savęs negailėjo, o filmuojant veiksmo filmą išvengti traumų beveik neįmanoma. Net ir patys profesionaliausi kaskadininkai jų patiria. Pavyzdžiui, vienam vyrukui, filmuojant didžiojo mūšio scenas, kuomet kiekviename kvadratiniame metre turėdavo tilpti po vieną žirgą ir kelis kareivius, pasibaidęs gyvūnas sužalojo koją. Dėl lėšų trūkumo nei aktoriai, nei filmavimo komanda nebuvo drausti, todėl kiekvienas sužeidimas ar nepasisekusi scena galėjo baigtis tikrai tragiškai“, – sakė prodiuseris Žilvinas Naujokas.

Mantas dublerių atsisakė

Visose kovinėse scenose be dublerių pagalbos nusifilmavęs Tadą Blindą vaidinantis Mantas Jankavičius incidentų taip pat neišvengė. Nepaisant daugelio ant jo kūno likusių įdrėskimų bei įbrėžimų, teko ne tik pajusti riešo skausmą, bet ir netyčia sužaloti kitą aktorių. „Filmuojant vieną muštynių sceną Mantas turėjo suvaidinti, kad trenkia kitam veikėjui į veidą. Deja, pradėjus suktis kameroms ir aktoriams įsijautus į roles, smūgis išėjo tikras. Rezultatas – prakirstas antakis. Tačiau nenorėdamas įžeisti kolegų, nesakysiu, ar būtent šią sceną palikome filme, ar perfilmavome iš naujo“, – palikdamas intrigą pasakoja D. Ulvydas.

Anot režisieriaus, nuo jojimo skaudantis stuburas, mėlynės ant kojų ar sudraskyta nugara aktoriams buvo kone kasdienybė. Ilgainiui grimas turėdavo ne tik kurti personažo išvaizdą, bet ir slėpti vis daugėjančius sužeidimus.

„Tadas Blinda. Pradžia“ žiūrovams pasakos intriguojančią istoriją apie paprastą kaimo vaikį Tadą, kurio nerūpestingą gyvenimą aukštyn kojomis apverčia dvaro apylinkes sukrėtusios politinės intrigos ir jų sukelti neramumai. Pilnametystės vos sulaukusiam vaikinui tenka atsisveikinti su vaikystės svajonėmis ir prisiimti atsakomybę ne tik už savo veiksmus, bet ir už mylimų žmonių gyvybes. Mėgindamas suvokti savo vietą žiaurioje tikrovėje, Tadas atranda vertybes, dėl kurių verta gyventi ir mirti. Taip gimsta legenda apie svieto lygintoją Tadą Blindą.

Beveik 2 valandų trukmės nuotykinės juostos premjera Lietuvos kino teatruose įvyks jau rugsėjo 23 dieną.

M.K.Čiurlionį su didžiąja jo gyvenimo meile Sofija suvedė...Tadas Blinda
M.K.Čiurlionį su didžiąja jo gyvenimo meile Sofija suvedė…Tadas Blinda

Turbūt retas lietuvis negirdėjo apie įspūdingą genialaus Lietuvos muzikos ir dailės kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio meilę žmonai Sofijai, tačiau tikriausiai mažai kas žino tai, jog jųdviejų jausmai užsimezgė Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio nuotykių dramos „Blinda – Svieto lygintojas“ generalinėje repeticijoje. Ten jaunas menininkas ir susipažino su Sofija Kymantaite bei ją įsimylėjo.

1907 metais M.K.Čiurlionis gavo užsakymą nupiešti plakatą minėtajai G.Landsbergio-Žemkalnio dramai, todėl dažnai lankydavosi repeticijose. Nors išlikęs jo projektas pasirodė pernelyg eskizinis ir leidėjai jo nepriėmė, kūrėjui tai visai neberūpėjo. Prieš pat premjerą, generalinės repeticijos metu, jis netoliese pastebėjo gražią moterį, tačiau tuomet dar nenutuokė, kad taip pat talentinga kūrėja, rašytoja bei žurnalistė taps žmona ir didžiąja gyvenimo meile.

Sofija Kymantaitė persikėlė į Vilnių iš Krokuvos, jis atvyko iš Varšuvos. Abu ryškų ir intensyvų gyvenimą Lenkijos didmiesčiuose iškeitė, kaip vėliau pasakys M.K.Čiurlionis, į kultūrine prasme „dar vystykluose tebeesantį Vilnių“. Iš M.K.Čiurlionio laiškų mylimajai (jie net yra sudėti į knygą „Laiškai Sofijai“) ir amžininkų atsiminimų yra žinoma, koks artimas dvasinis ryšys siejo šiuos du žmones. Jų intensyviausio bendravimo metais (1907-1909 m.) dailininkas sukūrė muzikines-tapybines sonatas ir pasiekė kūrybos viršūnę. S.Kymantaitė (dar iki jiems susipažįstant Vilniuje 1907 m.) jau buvo sukūrusi apsakymų ir pasakų, rašiusi literatūros kritikos straipsnius.

Beje, didžiosios meilės priežastimi tapusi nuotykinė drama „Blinda svieto lygintojas“, sukurta Lazdynų Pelėdos surinktos medžiagos pagrindu ir G.Landsbergio-Žemkalnio pastatyta Vilniuje, turėjo nemažą pasisekimą ir buvo pakartota Vilniaus scenoje net po Antrojo pasaulinio karo.

Vienu ryškiausių lietuviškų kūrinių tapo ir 1973 metais sukurtas keturių serijų TV filmas „Tadas Blinda“ (režisierius B.Bratkauskas, scenarijaus autorius – R.Šavelis, Tadą Blindą suvaidino Vytautas Tomkus). Vėliau, 2004-aisiais, sviesto lygintojo istorija atgimė su Andriaus Mamontovo pastatytu miuziklu.

Po daugiau nei 100 metų nuo G.Landsbergio-Žemkalnio darbo ir beveik 40 metų pertraukos nuo V.Tomkaus tapimo iki šiol minima legenda, jau šių metų rugsėjo 23 dieną pirmasis lietuviškas istorinis veiksmo filmas Nepriklausomoje Lietuvoje pirmą kartą pasirodys kino teatruose. Filmas vaizduos lietuviškojo Robino Hudo jaunystę ir vadinsis „Tadas Blinda. Pradžia“.