triuksmas
Triukšmas – akivaizdi ir sunkiai pašalinama, mūsų gyvenamosios aplinkos problema, išaugusi paspartėjus industrializacijos bei urbanizacijos procesams.
Darbinė aplinka, garsų atžvilgiu, labai priklauso nuo žmogaus charakterio ir įpročių. Vieni tiesiog negali dirbti be švelnaus muzikinio fono, o kitiems net ir labai tyli muzika visiškai neleidžia susikaupti, kliudo mąstyti.
Viena opiausių bute gyvenančių asmenų problemų yra kaimynų keliamas triukšmas, kuomet kiekvienam iš mūsų kyla klausimas, ar mes turėtume tai toleruoti, ar imtis tam tikrų aktyvių veiksmų gyvenimo kokybei užtikrinti. Nepaisant gerų santykių su kaimynais, vis dėlto būtina žinoti, kaip valstybė mūsų atžvilgiu vykdo triukšmo prevenciją bei kokiu paros metu turime teisę reikalauti valstybės garantuojamos apsaugos nuo triukšmo. Pabrėžtina, kad net ir būnant kitoje „barikadų“ pusėje, t. y. triukšmadariu kaimynu, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokia ir kokiu atveju gali grėsti atsakomybė už viešosios tvarkos trikdymą.
Krepšinio sirgalių keliamas triukšmas gali pakenkti klausai, perspėja medikai. Ekspertai išmatavo, kad emocijų kupini Lietuvos krepšinio sirgaliai per varžybas kelia triukšmo tiek, kiek propelerinis lėktuvas arba pneumatinis grąžtas.
Ekspertai išmatavo, kad Lietuvos krepšinio sirgalių sukeliamas triukšmas varžybų metu buvo įvertintas net 114 decibelų, palyginimui – įprastinė kalba yra apie 60 decibelų. Didesnis nei 140 decibelų triukšmas pavojingas gyvybei ir yra draudžiamas.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos direktoriaus gydytojo Zenono Javtoko teigimu, neilgai pabuvus triukšmingoje aplinkoje klausos susilpnėjimas ar spengimas ausyse praeina, tačiau triukšmui trunkant ilgą laiką klausa gali būti pakenkiama negrįžtamai. Mat ilgai veikdamas triukšmas pažeidžia vidinėje ausyje esančias neurosensorines ląsteles, jos suyra ir nebegali perduoti signalų klausos nervui ir smegenims. Šios ląstelės neatsistato.
„Tai vyksta palaipsniui, nepastebimai, jums net neįtariant, jog pamažu prarandate klausą. Be klausos pakenkimo, triukšmas gali sukelti stresines reakcijas, sutrikdyti miegą, virškinimo sistemos organų veiklą, padidinti kraujo spaudimą, mažinti organizmo atsparumą ligoms ir darbingumą, didinti nelaimingų atsitikimų ir traumų riziką”, – aiškina gydytojas.
Sveikatos specialistai nepuoselėja iliuzijų, kad sirgaliai per varžybas bus ramūs, triukšmaudami nepalaikys savo komandų ar nenušvilps priešininkų, tačiau rekomenduoja varžybų organizatoriams neleisti atsinešti į mūsų sporto arenas sirenų, daugelyje šalių stadionuose uždraustų afrikietiškųjų vuvuzelų ir kitų stiprų garsą keliančių instrumentų.
„Tiems, kurie stebės varžybas „gyvai”, primename: jūs galite nuo 15 iki 30 proc. sumažinti žalojantį triukšmo poveikį klausai ausų kamšteliais ar ausinėmis, dažniau išeidami pailsėti į ramesnę aplinką. Šių patarimų ypač neturėtų pamiršti tie, kuriems gera klausa yra jų „darbo įrankis” – gydytojai, muzikantai, dainininkai, tėvai, norintys, kad jų vaikai galėtų pasirinkti šias profesijas. Atminkite: čempionatai ateina ir praeina, o sugadinta klausa lieka visam gyvenimui”, – sako Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai.
Pasaulio sveikatos organizacija kaip reikšmingiausius triukšmo šaltinius įvardija ausines, vaikiškus žaislus, šventes, automobilių stovėjimo aikšteles, oro uostus, autostradas, pabrėžia pramoninį ir komercinį triukšmą. Pagrindinis triukšmo šaltinis yra autotransporto srautai gatvėse, kurių triukšmingumas tam tikrais atvejais pasiekia iki 80–82 proc. bendrojo triukšmo lygio miestų teritorijose.
Triukšmo žala sveikatai
Žmogus prisitaiko prie nuolatinio triukšmo ir tarytum jo nejaučia. Tačiau neigiamas triukšmo poveikis nesumažėja. Atvirkščiai, be perstojo dirgina centrinę nervų sistemą, sukelia stresinę būklę. Esant dideliam triukšmui, pažeidžiama klausa. Paprastai klausos susilpnėjimas išryškėja po 10–20 metų trunkančio kasdieninio triukšmo poveikio. Tai dažniausiai atsitinka dirbant triukšmingoje aplinkoje. Ilgalaikis triukšmo poveikis sukelia klausos organo kraujagyslių spazmus, nervinių receptorių medžiagų apykaitos sutrikimus. Pirmiausiai jis pakenkia imuninei, nervų, širdies ir kraujotakos, virškinimo trakto sistemoms, vėliau sutrinka klausa.
Triukšmas sutrikdo miegą: pailgėja užmigimo laikas, suprastėja miego kokybė. Jei miegas trikdomas nuolat, atsiranda nuovargis, dažnai skauda galvą. Didelis triukšmas sukelia agresiją. Jo poveikį organizmui dažnai sustiprina toksiškos medžiagos, virpesiai, nepalankus mikroklimatas.
Leidžiamas triukšmo lygis
Leidžiamas triukšmo lygis – tai toks triukšmas, kuris veikdamas trumpą arba ilgą laiką negali sutrikdyti sveikatos. Didžiausi leidžiami akustinio triukšmo lygiai pagal Lietuvos higienos normą HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (Žin., 2007, Nr. 75-2990) yra tokie:
gyvenamųjų kambarių miegamuosiuose kambariuose:
• dienos metu (nuo 6 iki 18 val.) – iki 45 dBA;
• vakaro metu (nuo 18 iki 22 val.) – iki 40 dBA;
• nakties metu (nuo 22 iki 6 val.) – iki 35 dBA;
gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje:
• dienos metu (nuo 6 iki 18 val.) – iki 65 dBA;
• vakaro metu (nuo 18 iki 22 val.) – iki 60 dBA;
• nakties metu (nuo 22 iki 6 val.) – iki 55 dBA.
Siekiant išvengti triukšmo sukeliamų neigiamų padarinių sveikatai, Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Greta Girštautaitė rekomenduoja:
• vengti tų vietų, kur yra skleidžiamas didelis triukšmas ir yra grėsmė gauti akustinę traumą;
• vietoj šventinių renginių, koncertų, kuriuose yra didelis triukšmas, geriau praleisti laisvalaikį gamtoje, kur natūralus gamtinis triukšmas nesukelia jokių neigiamų emocijų bei pasekmių sveikatai;
• jei vis dėlto išsiruošiama į koncertus, reiktų vengti stovėti triukšmingose vietose šalia triukšmo šaltinių, pavyzdžiui, prie muzikos kolonėlių, taip pat neiti ten, kur šaudomi fejerverkai (fejerverkų sukeliamas triukšmo lygis – 150 decibelų).
• atsidūrę triukšmingose vietose – restorane, kine ar bendroje transporto priemonėje – kur jaučiate diskomfortą, turite teisę kreiptis į administraciją ar kitus asmenis ir prašyti sumažinti garsą;
• nepamiršti tikrintis klausos;
• garsiai leidžiančiam muziką kaimynui reikia mandagiai paaiškinti apie diskomfortą ir sveikatos sutrikimus;
• važiuojant automobiliu, be reikalo nenaudoti garso signalo;
• jei kenčiate nuo gatvės triukšmo, senus langus reikėtų pakeisti naujais su stiklo paketais, turinčiais gerą garso izoliaciją;
• atkreipti dėmesį į savo vaikų keliamą triukšmą: galbūt jo intensyvumas pažeidžia kaimynų ar kitų asmenų teisę į ramybę ir tylą.
Vakar Vilniaus gyvos muzikos klube „Tamsta“ elektroninės muzikos gerbėjai šėlo nesibaigiančio džiaugsmo – „Happyendless“ ritmu. Ne toks jau nesibaigiantis buvo šis muzikos džiaugsmas…