turgus
Ūkininkų užaugintus ir paruoštus produktus iš pirmų rankų vilniečiai galės įsigyti ne tik ketvirtadieniais. Nuo šiol Tymo kvartale bus prekiaujama ir šeštadienio rytais, o greta kokybiško maisto bus siūloma artimiau pažinti kaimo gyventojus, jų gyvenimo būdą bei auginamus produktus. „Lėtame turguje“ miestiečiai galės užmiršti greitą darbo savaitės tempą ir skirti laiko bendravimui.
Nors įprastai manome, jog Kinijoje viskas padirbta, šįkart pristatome labai jau tikrą drabužių prekyvietės manekeną. Tiksliau – manekenę, kuri yra gerokai labiau intriguojanti nei visiems įprasti plastmasiniai vitrinų modeliai. Ypač dėl to, jog ji vilki tik gundantį apatinį trikotažą. Pasirodo, tai – ne kokia nors laisvo elgesio mergina, nusprendusi viešai apsinuoginti, o sumani Kinijos turgaus prekeivė, pasirinkusi neįprastą pardavimų skatinimo strategiją. Kaip manote, gal tai suveiktų ir mūsiškiuose Gariūnuose?
Tebesitęsia ekologinių produktų mada. Apie juos kalbama vis plačiau, o kartais ir gerokai gąsdinant paprastą vartotoją. Šiandien, kai apie ekologiškas daržoves kalbama daug ir dažnai, dažnas skuba į artimiausią turgų, kur moterytės prekiauja savo daržuose išaugintu derliumi. Ar įmanoma turguje atskirti ekologiškas daržoves nuo ekologiškų?
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistas Vidmantas Kanapienis sako, kad žodis ekologiškas reiškia visa, kas švaru, sveika ir saugu. Mūsų sveikata priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau labai svarbi yra mityba. Valgyti saugų, neužterštą maistą – svarbiausias dalykas. Tačiau sužinoti, ar pirkėjui siūloma daržovė tikrai yra ekologiška, leidžia tik atlikti tyrimai.
Pasak specialisto, jeigu žmogus savo darže augina daržoves, kurias tręšia tik mėšlu, nenaudodamas sintetinių trąšų, dar nereiškia, kad jis išaugino ekologišką produktą, nes visas ekologiškų daržovių auginimo procesas turi būti ypatingas. Jei ekologiniame ūkyje tikrinama dirva, vanduo, gyvuliai, kurių mėšlas naudojamas tręšimui, tai turgaus moterėlė tikrai to nedaro.
V. Kanapienis sako, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba šiemet ekologiniuose Lietuvos ūkiuose atliko užaugintų daržovių pesticidų, nitratų ir sunkiųjų metalų liekanų tyrimus. Iš 105 ištirtų lietuviškų daržovių tik 22 buvo nustatyta leistiną normą viršijusi nitratų koncentracija.
Specialisto teigimu, kiekvienoje daržovėje yra nedidelis kiekis nitratų. Tačiau keisčiausia, kad žmonės dažniausiai perka neekologiškas daržoves. Ir dėl visai suprantamų priežasčių. Ekologiškų produktų kaina – gerokai didesnė. Šiuo metu 1 kg ekologiškų bulvių kainuoja 1,50 Lt, ekologiškos morkos – 1,60 Lt/kg, ekologiški kopūstai – 1,60 Lt/kg, ekologiški česnakai – 20 Ltt/kg ir t.t. Juos perka tie, kurie gali įpirkti, kiti, deja, perka neekologiškas daržoves.
Anot V. Kanapienio, dažnai iš kitų šalių atvežtos daržovės būna apipurkštos įvairiais preparatais, kad ilgai išlaikytų prekinę išvaizdą. Šias daržoves lengviau atskirti, jos būna tarsi padengtos plėvele. Ypač ji matoma ant pomidorų, nes jie labiau blizga. Agurkai neturi agurko kvapo. Visi žinome, kaip puikiai kvepia tik ką darže vasarą nuskintas agurkas. Pripurkštas yra bekvapis. Tačiau net ir labai norėdamas nesuprasi, ar svogūnai, raudonieji burokėliai, česnakai, morkos, kopūstai ir daugelis kitų daržovių yra ekologiški, nenupurkšti, ar juos nuplovęs gali dėti tiesiai ant stalo.
Tačiau esama ir paprastų receptų, kaip neutralizuoti ant daržovių paviršiaus esančias chemines medžiagas. Onkologijos instituto gydytojas biologas Juozas Ruolia yra pastebėjęs, kad beveik visos daržovės gali būti nekenksmingos. Parnešus į namus jas reikia pusvalandžiui pamerkti į vandenį su soda: pavyzdžiui, į 1 litrą vandens įbėrus 1 šaukštą valgomosios sodos. Po to daržoves reikia dar kartą nuplauti, ir galima valgyti be jokios baimės.
Šiandien Vyriausybė pasitarime pritarė nutarimo projektui, kad nuo š.m. gegužės 1 d. kasos aparatai turės būti naudojami gyventojams maisto produktais prekiaujant pastatuose, patalpose, kioskuose ir autoparduotuvėse, o be kasos aparatų prekiauti bus leidžiama tik ten, kur nėra fizinių sąlygų – lauke. Taip pat numatyta kompensuoti visas arba dalį kasos aparato įsigijimo išlaidų, priklausomai nuo kasos aparato įsigijimo laikotarpio, o dėl to artimiausiu metu bus parengtas atskiras sprendimas.
Taip pat nutarta, kad Finansų ministerija iki balandžio mėnesio priims supaprastintą gyventojų, besiverčiančių individualia veikla ir naudojančių kasos aparatus buhalterinės apskaitos tvarką ir įvertins kitas galimybes dar labiau sumažinti administracinę naštą kasos aparatų eksploatavimo srityje.
Nauja kasos aparatų naudojimo tvarka, pagal kurią panaikinus buvusias išimtis išplėstas privalomo naudojimo atvejų sąrašas, užtikrina didesnį verslo skaidrumą, geresnę pajamų apskaitos kontrolę, sudaro galimybę tiksliai fiksuoti gautas pajamas ir kartu užkerta kelią nereglamentuotai, šešėlinei veiklai. Kasos aparatų naudojimas taip pat užtikrina geresnį mokesčių administravimą, stiprina pasitikėjimą pardavėju bei geriau apsaugo vartotojų teises.
Atkreipiame dėmesį, jog nuogąstavimai, kad dėl privalomo kasos aparatų naudojimo prekiautojai patirs nuostolių ar tai sukels jiems kitų neigiamų pasekmių, neturi pagrindo. Priešingai, taikant naująją kasos aparatų tvarką, individualia veikla besiverčiantiems gyventojams sumažės administracinė našta. Be to, bus taikomi supaprastinti reikalavimai – dėl ne savo vardu registruotų aparatų naudojimo, jų registravimo, kasos operacijų žurnalo ir pinigų laikymo, ir numatyta dar paprastinti šią tvarką.
Nutarimo projektą Vyriausybė tvirtins šį trečiadienį posėdyje.
***
Kas bus įvedus naują kasos aparatų naudojimo tvarką? Pateikiame atsakymus į pagrindinius klausimus:
Ar pradėjus naudoti kasos aparatą, reikės mokėti PVM?
Kasos aparatai savaime nesukuria prievolės mokėti PVM. PVM mokėtoju tampama pasiekus 100 tūkst. litų ribą, o statistiniai deklaracijų duomenys teigia, kad gyventojų, kurie pagal verslo liudijimą užsiima prekyba prekyvietėse, vidutinės deklaruojamos pajamos iš prekybos nesiekia 25 tūkst. litų per metus. Taigi, jiems iki šios PVM mokėtojo registracijos ribos dar toli, ir žinoma, dėlto jiems nereikės mokėti PVM.
Ar bus privaloma papildoma sudėtinga apskaita?
Priešingai, Finansų ministerija parengs supaprastintą gyventojų, kurie naudoja kasos aparatus pajamų ir išlaidų apskaitos tvarką – jiems nebereiks ranka pildyti pajamų ir išlaidų žurnalų, o pakaks kasos aparato atspausdintos dienos ataskaitos
Kokie bus supaprastinimai prekiautojams, naudojantiems kasos aparatus?
Siekiant sumažinti administracinę naštą, individualia veikla besiverčiantis gyventojas, sudaręs rašytinę naudojimosi kasos aparatu sutartį, galės naudoti kito ūkio subjekto vardu užregistruotą kasos aparatą, kurio nereikės perregistruoti, tik reikės apie sudaryta sutartį informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją. O iki šiol kasos aparatą galėjo naudoti tik tas ūkio subjektas, kurio vardu jis užregistruotas. Be to, bus taikomi ir kiti supaprastinti reikalavimai – dėl kasos operacijų žurnalo ir pinigų laikymo kasos operacijų vietoje. Taip pat mokesčių inspekcijai suteikiama teisė nustatyti dar liberalesnę tvarką dėl kasos operacijų žurnalo ir pinigų laikymo kasos operacijų atlikimo vietoje.
Ar turguje bus galima derėtis?
Kasos aparatas skirtas tik paimtų grynų pinigų fiksavimui, tad jokiu būdu negalima teigti, kad turguose nebebus galima derėtis – tiesiog pardavėjas atspausdins kasos čekį tik tokiai sumai, kiek realiai gavo pinigų.
Ar reikės steigti individualias įmones bei mokėti kitus mokesčius?
Dėl kasos aparato naudojimo nekeičia jokios mokestinės prievolės ar veiklos formos – pajamų mokestis, socialinio ir sveikatos draudimo įmokos ir toliau bus fiksuotų dydžių, nes kaip jau minėta, daugumos gyventojų, kurie pagal verslo liudijimą užsiima prekyba prekyvietėse, vidutinės deklaruojamos pajamos iš prekybos nesiekia 25 tūkst. litų per metus.
Ar bus taikomos išimtys?
Ir toliau bus taikoma išimtis žmonėms, kurie prekiauja smulkiame ūkyje ar namų valdoje išaugintais žemės ūkio produktais.
Kasos aparatai neveikia šaltame ore, tai kaip reikės juos naudoti?
Dėl to neverta nuogąstauti, techninės charakteristikos garantuoja, kad kasos aparatai gali būti naudojami esant -100C temperatūrai, tuo tarpu pagal taisykles reikalaujama juos naudoti tik patalpose, o ne lauko sąlygom.
Dėl kasos aparatų naudojimo, pabrangs produkcija ir smulkūs prekiautojai negalės konkuruoti su stambiaisiais?
Kasos aparatų įsigijimas bus kompensuojamas, o jų naudojimas neturi įtakos prekių kainodarai, nes tai tik priemonė, kuri registruoja grynųjų pinigų gavimą ir taip suteikia skaidrumo verslui bei naudos pirkėjui. Jokių naujų mokestinių pasekmių prekiautojams maisto produktais neatsiranda.
Didžiausias Laikinojoje sostinėje – Centrinis Kauno turgus – šiandien švenčia vienerių metų gimtadienį. Per metus jis tapo viena iš svarbiausių prekyviečių Kaune, kurią kasdien aplanko daugiau kaip 20 tūkst. lankytojų.
Vyriausybės nariai svarsto galimybes įvesti kasos aparatus dengtose turgavietėse, kurios prekiauja maisto produktais. Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius ir žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius trečiadienį sutarė, kad kasos aparatai yra būtini kovojant su šešėline ekonomika, ir kalbėjosi apie galimą pereinamąjį laikotarpį bei galimybes kompensuoti kasos aparatų pastatymo išlaidas.
„Klausimo, ar reikia statyti kasos aparatus, manau, nebėra – dabar reikia spręsti klausimą, kaip tai padaryti”, – sakė A. Kubilius. Jo nuomone, siekiant įgyvendinti 2011 m. biudžeto nuostatą surinkti iš šešėlio ir kontrabandos milijardą litų, prekybos apskaitos sutvarkymas maistu prekiaujančiose turgavietėse yra būtinas, juolab kad to aktyviai reikalauja Lietuvos žemės ūkio produktų gamintojai.
Žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius sako: „Lietuvos ūkininkai stačiai reikalauja kasos aparatų – jiems pabodo konkuruoti su nežinia, iš kur atvežama mėsa, ir kitais žemės ūkio produktais, kuriais prekiaujama bet kaip – iš tikrųjų mes net apytikriai negalime žinoti, kiek ir už kiek turguose parduodama lietuviškų produktų, ir kiek – iš svetur”.
Jo nuomone, šių priemonių skatina imtis ir tai, jog jau yra ūkininkų, kurie statosi kasos aparatus savanoriškai. Sektinas pavyzdys yra prekyba Lietuvos ūkininkų produkcija didžiuosiuose prekybos centruose, kuri, pasak ministro, rodo, kad „ūkininkų produkcija galima ir reikia prekiauti laikantis civilizuotų apskaitos taisyklių”. Ministras nurodo ir žemės ūkio ministerijos valdomos įmonės – Baisogalos valstybinės kiaulių veislininkystės stoties – pavyzdį. Įmonė sėkmingai prekiauja Vilniaus Halės ir Kalvarijų turgavietėse. Kasos aparatus savo prekyvietėje turi įsirengęs ir vienas pažangiausių Panevėžio raj. ūkininkų Arūnas Čimolonskas.
„Kasos aparatai naudojami visame pasaulyje, jie laikomi labai veiksminga priemone kovoti su šešėliu ir kontrabanda, ir pažadu – šita Vyriausybė šią priemonę ryžtingai naudos,” – pažymėjo Ministras Pirmininkas A. Kubilius.