vaistai
Sveikatos specialistai primena apie racionalaus antibiotikų naudojimo svarbą ir pabrėžia nuolat augančio bakterijų atsparumo grėsmę.
Gydydamiesi plaučių uždegimą lietuviai pernelyg pasitiki antibiotikais, taip pat ligos neišgydo iki galo, o persirgę, nestiprina imuniteto – tai tik kelios gyventojų daromos klaidos, kurias įvardijo vaistininkai ir gydytojai.
Kai kažkas radikaliai pasikeičia (ypač – ne į gerąją pusę), daugelis keliame savas versijas, kodėl taip įvyko. Wiliamas McKee dėl savo drastiškų pokyčių kaltina vaistus nuo plikimo.
Prasidėjus egzaminų sesijai mintys apie sveiką mitybą abituriento ir studento galvoje sukasi retai. O be reikalo. Tinkamas mitybos režimas gali padėti pasiekti kur kas geresnių mokymosi rezultatų.
Japonijos mokslininkai iš Vasedos ir Kiušu universitetų atrado vaistinį preparatą, kuris užkirs įsimylėti linkusių vyrų žygius „į kairę“.
„Turbūt mano gyvenime buvo viena krizė, kai sulaukęs keturiasdešimties norėjau stoti į universitetą ir viską pradėti iš naujo. Bet žmona pasakė, jog tokie norai – tik siekis patekti į aplinką, kur galėsiu flirtuoti su jaunomis studentėmis. Ji buvo teisi ir aš grįžau prie darbų“, – sako vienas didžiausių pasaulio verslo autoritetų Richardas Bransonas (62 m.), pridūręs, jog jaučiasi laimingas, nes jo gyvenimas – neįtikėtinai sėkmingas ir kupinas pasirinkimų.
Vaistus reikia užgerti vandeniu. Apie tai nuolat sako gydytojai ir vaistininkai. O kas bus, jei tabletę užgersiu sultimis? Negi galima numirti? Moksliniai tyrimai tvirtina, kad galima!
Remiantis naujausiu tyrimu, tikimybė, jog dukart per mėnesį vaistus nuo nemigos vartojantys žmonės mirs anksčiau laiko, yra keturis kartus didesnė, praneša „telegraph.co.uk”.
Mokslininkai įspėjo, jog šios tyrimo išvados sukėlė didelį susirūpinimą dėl vaistų nuo nemigos saugumo. Pasak jų, žmonės vietoj to turėtų apsvarstyti gydymą terapija.
Beveik penkis kartus labiau tikėtina, jog dažniausiai išrašomų receptinių vaistų didesnes dozes vartojantys žmonės mirs. Be to, tikimybė susirgti vėžiu padidėja triskart.
Žurnale „BML Open” paskelbtame tyrime dalyvavo 10 tūkst. 500 žmonių, vartojančių įvairius vaistus nuo nemigos. Mokslininkai palygino šių žmonių sveikatos būklę su tais, kurie nevartoja vaistų, tačiau jų gyvenimo būdai ir sveikata panašūs.
Šešis kartus labiau tikėtina, jog didesnes temazepamo, kurio 2010-aisiais Didžiojoje Britanijoje buvo išrašyta 2,8 mln. kartų, dozes vartojantys žmonės mirs per ateinančius 2,5 metų.
Dažniausiai zolpidemą vartojančių žmonių mirties tikimybė yra 5,7 karto didesnė.
Be to, nustatyta, jog vaistai nuo nemigos gali sukelti depresiją ir susilpninti vairavimo įgūdžius.
Nemiga dažniausiai kamuoja moteris ir vyresnio amžiaus žmones.
Pasak tyrimą atlikusių mokslininkų, valdžia turėtų pasinaudoti šiomis išvadomis ir nustatyti, ar net nedidelių dozių vaistų nuo nemigos vartojimas yra saugus.
Mokslininkai teigia, jog tokių vaistų vartojimas gali būti susijęs su 320-507 tūkst. mirties atvejų JAV.
Nors vaistinių lentynos gausiai nuklotos receptiniais ir nereceptiniais vaistais, kurių informaciniuose lapeliuose žadama, kad vos keletą kartų pavartoję išsigydysite varvančią nosį. Visgi, vaistukai ne visada veikia arba kartu su gydomuoju atkeliauja ir šalutinis poveikis.
Vos tik sunegalavę griebiamės vaistų, nors mūsų imuninės sistemos stiprinimui ir apsaugai nuo ligų gali padėti dar senolių patikrintos sveikatos išsaugojimo priemones. Dabar lietuviai pamažu vėl atranda naudingas gintaro savybes, padedančias apsaugoti save ir vaikus, tačiau daugiausia jo išvežama į užsienį.
Gamtos stebuklas
Šiandien gintaras tebenaudojamas gydant bronchitą, skydliaukę, šlapimo pūslės, skrandžio ligas. Taip pat kosmetikos gamybai Rusijos Kaliningrado srityje, Lenkijos miestuose Lodzėje ir Krokuvoje, kur gintaras panaudojamas įvairių preparatų sudėtyje.