vakcina
Kaip ir kiekvienais metais, šaltėjant orams, vėl susiduriame su kvėpavimo takų infekcijomis, tačiau dažnai paprastą peršalimą prilyginame gripui ir atvirkščiai. Kai sveikatos specialistai sako, kad reikėtų skiepytis artėjant sezoniniam gripui, dažnas susimąsto – ar tikrai verta? Juk praeitais metais persirgau, savaitę pasikankinau su varvančia nosimi, gerklės skausmu, ir nežymia temperatūra, tai kam skiepintis nuo tokių simptomų, be to galima ir nesusirgti… Bet ar tikrai žinome kas yra gripas ir kad mes tikrai juo persirgome? O gal tai buvo tik paprastas peršalinimas nuo kurio skiepų nėra?
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, praėjusią savaitę sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje smarkiai išaugo. Bendras šalies sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis pasiekė 96,5 atv./10 tūkst. gyv. Antrąją metų savaitę (sausio 10-16 d.) šis rodiklis siekė 79,2/ 10 tūkst. gyventojų. Daugiausiai sergančiųjų praėjusią savaitę užregistruota Klaipėdos – 123,9/ 10 tūkst. gyventojų, mažiausiai – Tauragės apskrityje – 67,0/ 10 tūkst. gyventojų.
Epidemijos jau paskelbtos Prienų raj., Kauno m. ir Varėnos raj. Pateikti siūlymai skelbti gripo epidemiją Marijampolės sav., Klaipėdos m., Klaipėdos raj. ir Kėdainių raj.
Š.m. sausio 17-23 d. hospitalizuoti 348 asmenys, iš jų – 194 vaikai iki 17 m., 5 nėščios moterys. 20 asmenų paguldyti į intensyvios terapijos skyrius. O sausio 10-16 d. buvo hospitalizuoti 199 asmenys.
Nuo š.m. sausio 1 d. iki sausio 24 d. laboratoriškai patvirtinti 7 mirties atvejai nuo A (H1N1) gripo viruso. Mirę asmenys nebuvo skiepyti gripo vakcina.
Sergamumas gripu ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sukeltomis ligomis Lietuvoje artėja prie epideminio lygio. Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad siaučiant gripo epidemijai, susirgus, nedarbingumo pažymėjimą galima bus rezervuoti telefonu. Keisis ir gydymo įstaigų darbo laikas. Bus sudarytos visos sąlygos gripo požymius pajutusiems pacientams nedelsiant kreiptis į gydantį gydytoją ir gauti kvalifikuotą pagalbą.
„Ir šalyje, ir Europoje daugėja sergančiųjų gripu. Gripo epidemija jau yra paskelbta Prienuose ir Kaune, yra siūlymų skelbti ir kitose miestuose, – teigia sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis. – Sveikatos apsaugos ministerija ir toliau imasi visų priemonių gripo situacijai valdyti ir gyventojų sveikatai apsaugoti“.
Pasak A. Klišonio, pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos įpareigotos per gripo epidemiją paslaugas teikti ir poilsio bei švenčių dienomis, darbą organizuoti taip, kad kuo daugiau karščiuojančių pacientų būtų lankoma namuose. Tai numatyta 2009 m. sveikatos apsaugos ministro pasirašytame įsakyme dėl pirminės sveikatos priežiūros įstaigų darbo organizavimo gripo epidemijos laikotarpiu. Įsakyme taip pat numatytas privalomas vaikų iki 10 metų vizitavimas namuose tais atvejais, kai temperatūra aukštesnė nei 38.5 laipsnio.
Anot viceministro, šalyje siaučiant gripo epidemijai, susirgus bus paprasčiau gauti nedarbingumo pažymėjimą. Žmonėms, pajutusiems ligos simptomus, užteks paskambinti telefonu į gydymo įstaigos registratūrą ir pranešti apie negalavimus. Biuletenis bus rezervuojamas tą pačią dieną, o sergančiajam nebereikės stovėti ilgose eilėse. Tai bus atliekama vykdant bendrą 2009 m. sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymą.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, pastarosiomis praėjusių metų savaitėmis dauguma šalių praneša apie regioninį ir visą šalį apimantį sergamumo aktyvumą. Registruojamas gan aukštas besikreipiančių asmenų skaičius. Ne tik Jungtinė Karalystė, tačiau ir kitos šalys praneša apie sunkius ligos atvejus tarp jaunų asmenų, bei mirtis, daugiausia susijusias su A (H1N1) gripo virusu.
Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja
Pajutus į gripą panašius simptomus (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmus, drebulį, nuovargį, viduriavimo ir vėmimo požymius:
– Likti namuose (iki 7 dienų), nevykti į darbą, mokyklą.
– Nedelsiant kreiptis į šeimos (bendrosios praktikos) gydytoją.
– Laikytis ne mažiau kaip 1 m. atstumu nuo kitų žmonių.
Plintant gripui gyventojai raginami:
– Reguliariai plauti rankas su muilu ir vandeniu arba naudoti rankų dezinfekcijos priemones (pvz., dezinfekuojančias servetėles rankoms), ypač nusikosėjus ar nusičiaudėjus.
– Kosint ar čiaudint užsidengti nosį ir burną (geriausia vienkartinėmis nosinaitėmis, galima užsidengti skepetaite, sulenkta alkūne).
– Panaudotas nosinaites nedelsiant išmesti tam skirtose vietose.
– Stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, ypač neplautomis rankomis.
– Vengti masinių renginių, nesilankyti žmonių susibūrimo vietose. Jei to išvengti neįmanoma – dėvėti apsauginę kaukę.
– Susitikus su kitais asmenimis, vengti prie jų liestis (apkabinti, bučiuoti, spausti ranką).
Vaikų ugdymo įstaigų administracijoms rekomenduojama:
– Paskelbti informaciją, kad tėvai neleistų sergančių vaikų į vaikų ugdymo įstaigą;
– Susirgus mokykloje, t.y. vaikui pajutus į gripą panašius simptomus (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmus, drebulį, nuovargį, viduriavimo ir vėmimo požymius) nedelsiant išleisti vaiką į namus ir apie tai informuoti tėvus.
– Supažindinti vaikus ir mokytojus apie rekomenduojamas gripo apsaugos priemones.
– Dažniau vėdinti ir valyti patalpas.
– Riboti su ugdymo veikla nesusijusius renginius mokykloje.
Paskutiniąją metų savaitę Lietuvoje palyginti su 51-ąją savaite vėl registruotas didesnis sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis.
Šventiniu laikotarpiu susirgo 47,9 iš 10 tūkst. gyventojų. Prieš savaitę 10 tūkst. gyventojų teko 43,3 gripo ir ŪVKTI atvejai.
Sergamumas gripu ir ŪVKTI sukeltomis ligomis labiausiai prie epideminio lygio priartėjo Vilniaus
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, 50-ąją šių metų savaitę (gruodžio 13–19 d.) sergamumas gripu ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) sukeltomis ligomis Lietuvoje, lyginant su prieš tai buvusia savaite, padidėjo.
Bendras didžiųjų Lietuvos miestų sergamumo sezoniniu gripu ir ŪVKTI sukeltomis ligomis rodiklis praėjusią savaitę – 55,3 atv./10 000 gyv. Vyrauja ŪVKTI, užregistruoti tik pavieniai gripo atvejai. 2009–2010 m. gripo sezono atitinkamos savaitės bendras Lietuvos rodiklis buvo 66,4 atv./10 000 gyv.
Didžiausias sergamumas praėjusią savaitę užregistruotas Vilniaus regione (74,5 atv./10 tūkst. gyv.). Arčiausiai pagal sergamumo lygį – Kauno regionas (64,1 atv./10 tūkst. gyv.). Mažiausiai sergančiųjų Tauragės (30,4 atv./10 tūkst. gyv.) ir Alytaus (32,8 atv./10 tūkst. gyv.) regionuose. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros prie SAM duomenimis, sergamumas gripu ir (ŪVKTI) sukeltomis ligomis Lietuvos savivaldybėse labiausiai prie epideminio lygio priartėjo Visagino (85,6 atv./10 000 gyv.), Marijampolės (81,5 atv./10 000 gyv.), Vilniaus (88,1 atv./10 000 gyv.) ir Trakų (86,1 atv./10 000 gyv.).
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 24-ios informaciją pateikusios Europos šalys registruoja žemą sergamumo gripu ir ŪVKTI lygį, tik Jungtinėje Karalystėje registruojamas vidutinis sergamumo lygis. Jungtinė Karalystė taip pat praneša apie sunkius infekcijos atvejus ir keletą mirties atvejų. 14-a Europos valstybių praneša apie didėjančią sergamumo tendenciją. Iš visų išskirtų virusų 60 proc. sudaro A tipo gripo virusas (net 92,3 proc. pagal subtipavimą sudaro pandeminis A (H1N1); 7,7 proc. – A (H3) gripo virusas) ir 40 proc. B tipo. Gauti 86 pranešimai (Belgija ir Rumunija) apie sunkios ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (SARI) atvejus, nesusijusius su gripu. 73 proc. SARI atvejų užregistruota tarp jaunų lėtinėmis ligomis nesirgusių vaikų.
Įpusėjus rudeniui ir atšalus orams, dažnai pradedame sloguoti, kosėti, skųstis įvairiomis peršalimo ligomis. Praėjusiais metais siautėjusi gripo banga sukėlė nerimą, tačiau specialistai tikina, kad šiemet sergančiųjų bus mažiau.
Apie šių metų gripo tendencijas ir apsaugos priemones laikas.lt kalbėjosi su Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos Užkrečiamųjų ligų skyriaus vedėja Nerija Kuprevičiene. „Šiuo metu paskelbtas postpandeminis laikotarpis. Dalis žmonių persirgo gripu per didžiąją pandemijos bangą, kuri buvo praeitų metų rudens – žiemos laikotarpiu, todėl nesitikima tokios didelės sergančiųjų bangos. Viruso plitimas nebegali būti toks intensyvus kaip praėjusiais metais, kai atsiradus naujam virusui, visi žmonės yra jam imlūs,“ – ramino N. Kuprevičienė