2025-ųjų gegužė Lietuvoje išsiskiria neįprastai vėsiu oru. Sodininkai skundžiasi vėluojančiu augalų vegetacijos startu, o gyventojai vis dar neatsisveikino su striukėmis. Nors gali atrodyti, kad toks orų pokytis yra išskirtinis, Lietuvos meteorologinė istorija byloja ką kita – vėlyvas pavasaris ir vėsios gegužės mūsų krašte pasitaiko ne taip jau retai.
1980 m. gegužė – viena šalčiausių per visą istoriją
Gegužė 1980 metais buvo ne tik vėsi, bet ir rekordiškai šalta. Vidutinė mėnesio oro temperatūra tuomet siekė vos +7,9 °C, gerokai žemiau daugiametės normos. Gegužės 22 d. Lietuvoje kai kuriose vietovėse net iškrito sniegas – tai vėliausia sniego data modernių stebėjimų istorijoje. Šis mėnuo laikomas vienu ekstremaliausių pavasario pabaigos orų epizodų mūsų šalyje. Daugelis žemdirbių neteko dalies derliaus dėl stiprių šalnų, o šildymo sezonas kai kur buvo pratęstas. Net ir birželio pradžia buvo oneįprastai vėsi, todėl vėluoti pradėjo ir kai kurių augalų žydėjimas.
Meteorologai tą mėnesį fiksavo ne tik žemas temperatūras, bet ir itin menką saulės spinduliuotę – tai lėmė tamsų, niūrų orą. Vidutinė paros temperatūra beveik visą mėnesį neatitiko vegetacijos pradžiai reikalingų sąlygų. Žmonės vis dar nešiojo žieminius paltus, o spaudoje gegužė vadinta „grįžusia žiema“.
2020 ir 2022 metai – vėsių gegužių sugrįžimas
Per pastarąjį dešimtmetį taip pat užfiksuoti itin vėsūs gegužės mėnesiai. 2020-aisiais vidutinė temperatūra Lietuvoje buvo apie +10,2 °C – žymiai mažiau nei įprasta. O 2022 metų gegužė Vilniuje pasižymėjo 10,8 °C vidutine temperatūra, tai yra daugiau nei 2 laipsniais šalčiau už daugiametį vidurkį.
Klaipėdoje gegužės vidutinė temperatūra siekė vos 10,0 °C. Abiem atvejais daugelis gyventojų pastebėjo ilgai užsitęsusią drėgmę, niūrų dangų ir lėtą gamtos atsigavimą po žiemos. Šalnos pasikartojo net gegužės pabaigoje, o tai kėlė nerimą daržininkams ir sodininkams. Sinoptikai pabrėžė, kad tokie vėsūs gegužės mėnesiai, nors ir reti, bet dažnėja klimato svyravimų fone.
Istoriniai šalčio rekordai gegužę
Nors šiuolaikiniai metai sulaukia daug dėmesio, šalčio rekordai gegužės mėnesį buvo fiksuojami ir daug seniau. 1900 metų gegužės 11 dieną Kaune oro temperatūra nukrito net iki –4,9 °C – tai iki šiol laikoma vienu žemiausių gegužės temperatūrų rodiklių.
Panašūs atvejai fiksuoti ir 1935 m. gegužės 2 d., kai šaltis smogė rytiniams šalies regionams. Tais metais šalnos stipriai paveikė sodus, ypač obelis ir vyšnias, kurios jau buvo pradėjusios krauti žiedus. Senesniuose laikraščiuose minima, kad ūkininkai liko be dalies būsimo derliaus, o kai kurie kaimai net rinko bendrą pagalbą nukentėjusiems ūkiams. Šie seni atvejai rodo, kad net ir be klimato kaitos temos, Lietuvos pavasariai visuomet pasižymėjo tam tikru nenuspėjamumu.
Rekordai dar XXI amžiuje
Net ir pastaraisiais dešimtmečiais gegužės mėnesį Lietuvoje fiksuota daug šalčio rekordų. 2007 m. gegužės 2 dieną šešiose meteorologinėse stotyse išmatuoti nauji paros minimumai, kurie signalizavo neįprastai žemą oro temperatūrą. Tokie epizodai primena, kad pavasaris Lietuvoje gali būti nenuspėjamas net XXI amžiuje.
Ar 2025 m. gegužė taps dar vienu rekordininku?
Nors oficialūs mėnesio vidurkiai dar tik bus skelbiami, jau dabar aišku, kad 2025 metų gegužė patenka tarp šalčiausių per pastaruosius dešimtmečius. Ne tik dienos temperatūros išlieka žemos, bet ir naktimis fiksuojami pavojingi šalnos epizodai. Ar šis pavasaris taps dar vienu įrašu šaltų gegužių sąraše, paaiškės birželio pradžioje, kai Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba paskelbs oficialią ataskaitą.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
