Spektaklį „Žydė” mūsų scenoje statė vokiečių režisierius Gunteris Krameris. Jam spektaklyje buvo svarbu viskas; nei viena smulkmena, nei viena detalė nebuvo nepalikta savieigai.
Kostiumai pasiūti prisilaikant istorinių ir etninių detalių, scenoje matote ne vien tikras skrybėles ar skraistes, tefilinus ir menorą, bet ir tikrą sidabrą, ir tikras aistras.
„Įvykusi premjera jau parodė, kad šio spektaklio sukūrimas – ne eilinis, o labai ryškus ir reikšmingas darbas. Profesinis režisieriaus meistriškumas ir, manyčiau, lemiamos įtakos turintis režisūrinės bei scenografinės raiškos sukaupimas vienose rankose padėjo sukurti stilistiškai pasigėrėtinai vientisą, švarų, labai stiprios interpretacinės sugestijos reginį.“ Jūratė Vyliūtė „Žydės“ premjeroje – aukštas dvasingumo tonas“, Respublika, 2004 10 20
„Su šiuo „Žydės“ pastatymu Lietuvos nacionalinė opera pasiekė muzikinį triumfą savo repertuare, ir pats pastatymas yra pasaulinio lygio produkcija, kuri būtų laukiama tiek Berlyno ar Vienos teatruose.“ B. Schaller „Vilnius. La Juive“, Das Opernglas, 2004, Dezember
Tokie ir panašūs atsiliepimai lydėjo J. F. Halévy operos „Žydė“ premjerą LNOBT 2004 m. Sulaukusi triumfuojančios sekmės, „Žydė“ pavergė ne tik Vilnius, bet ir kitų šalių publiką – šis pastatymas pastaraisiais metais buvo rodytas net dvejuose tarptautiniuose festivaliuose Vengrijoje ir Lenkijoje. Po pertraukos, lapkričio 11 d., ketvirtadienį, J. Fr. Halevy opera „Žydė“ grįžta į Lietuvos operos sceną.
Išgarsinusi kompozitorių J. Fr. Halévy visoje Europoje, atnešusi kompozitoriui nemirtingumą ir šlovę, neretai tiesiog užgožianti kitus jo kūrinius, „Žydė“ tapo viena populiariausių operos repertuaro kūrinių. Jau nuo pirmojo „Žydės“ spektaklio jos šlovė Paryžiuje ėmė augti tiesiog geometrine progresija. Tai buvo didingiausias iš visų XIX a. prancūzų didžiosios operos žanro kūrinių: su klasikiniais baleto numeriais, dideliais chorais, įspūdinga pirmojo veiksmo procesija ir puošniomis trečiojo veiksmo puotomis, pagaliau su itin dramatiška kulminacija penktajame veiksme. Šiuo metu opera paprastai statoma sutrumpinta, ir jos didingumas pasireiškia ne trukme, bet įspūdingu pastatymu, gausiu dalyvių skaičiumi scenoje, didžiulėmis masinėmis scenomis. Juk ir Lietuvoje, kas dar prisimena senąjį pastatymą, o kam tebeskamba iki ašarų graudindavusi Kipro Petrausko ar Virgilijaus Noreikos dainuota Eleazaro arija…
Operos siužetas primena populiariųjų serialų ar laidos „Atleisk“ siužetus, kaip dažnai būna operose. Kardinolas, liepsnose praradęs savo ką tik gimusią dukrą (kuri pasirodo esanti gyva, išaugusi žydo juvelyro šeimoje), žydaitės (kuri pasirodo esanti ne žydaitė o paties kardinolo dukra) ir krikščionies (kuris pasirodo esąs ne tik krikščionis, bet ir vedęs imperatoriaus dukterį) meilė, atvedanti į pražūtį ir atimanti bet kokią viltį laimei…
Su šiuo spektakliu į LNOBT grįžta ir tenoras iš Sankt Peterburgo, jau dainavęs šį vaidmenį mūsų teatre, Viktor Aleškov. Kaip tik praeitą savaitę jam buvo įteiktas Auksinio sofito apdovanojimas Geriausio vyriško vaidmens muzikiniame spektaklyje nominacijoje už Kanio vaidmens atlikimą R. Leoncavallo „Pajacuose“ Sankt Peterburgo operoje. Su V. Aleškovu „Žydėje“ dainuos Sandra Janušaitė, Regina Šilinskaitė, Vytautas Bakula, Kęstutis Alčauskis, Arūnas Malikėnas, Deividas Staponkus. Spektaklį diriguos Martynas Staškus.
LNOBT tęsia tradiciją – į geriausius savo spektalius skelbti akcijas, kad kuo platesnis žiūrovų ratas turėtų galimybę išgirsti ir pamatyti tai, ką labiausiai vertinam savo repertuare. Tad ir į šį spektaklį, lapkričio 11 d., moksleiviams ir studentams, mokytojams ir dėstytojams bei senjorams – bilietai į „Žydę“ kainuos tik po 15 Lt!