Dauguma mūsų vaikystėje kamavo tamsos baimė. Būdami jaunesni, mažiau bijojome to, ko dabar suaugę galime tiesiog išvengti, tačiau tamsa tuomet keldavo didelį nerimą, kas tapo puikiu penu atsirasti ir mūsų vaizduotės sukurtoms pabaisoms.
Ši baimė – evoliucinė savybė, padėjusi išgyventi realius plėšrūnus, besislepiančius tamsoje. Ji atsirado, kai žmonės dar nebuvo dominuojantys plėšrūnai. Tik su technologijų plėtra tai išties pasikeitė.
Protėviams išlikimas priklausė nuo saugumo naktį. Nepaklusnumas kainuodavo gyvybę. Ši naktinė baimė tapo instinktyvi ir šiandien jaučiame ją kaip lengvą nerimą. 2012 m. Toronte atliktas tyrimas atskleidė, jog tai ne panika, o nuolatinis nerimas, palaikantis budrumą – būtina savybė mūsų protėviams. Kūnas taip ruošiasi pavojui.
Tamsos baimė – tai nežinomybės baimė. Mūsų regėjimo ribotumas ir vaizduotė sukuria blogiausius scenarijus. Senovėje tai buvo plėšrūnai, šiandien – pabaisos. Pabaisos užpildo senovinių plėšrūnų vietą mūsų vaizduotėje. Geriausi siaubo filmai tai įrodo – nerodydami pabaisos, jie leidžia vaizduotei sukurti ką nors dar baisesnio.
Civilizacijos pokytis lėmė kitokį požiūrį į tamsą
Kai ankstyvosios žmogaus civilizacijos palaipsniui virto šiandieninėmis miestus mylinčiomis visuomenėmis, mūsų baimė tamsai išliko. Tačiau dabar tai yra šiek tiek keista, nes dauguma iš mūsų nesijaučia bijantys tamsos, ypač turėdami šviesą namuose, telefonų ekranus ir televizorius, kurie, duaguiau ar mažiau paverčia tamsą pasirinkimu, o ne neišvengiamumu.
Nors techniškai mums šios baimės nereikia, ji vis tiek išlieka ir tai kelia sumaištį. Šios savybės paprastai perduodamos iš tolimų giminaičių per šimtmečius, kol įsitvirtina mūsų pasąmonėje. Kai pagalvojate, kaip ilgai žmonės egzistuoja, tik labai neseniai ši baimė tapo beveik pasenusiu dalyku tiems, kurie gyvena dideliuose miestuose.
Taigi, jei jūs ar jūsų vaikas bijote tamsos, prisiminkite, kad kadaise tai buvo gyvybiškai svarbi išgyvenimo savybė, kuri išlaikė mūsų protėvius gyvus. Tai nedaro jūsų bailiu, tiesiog jūsų kūnas yra labiau jautrus grėsmėms ir, todėl, labiau tinkamas išgyventi.
Tamsos baimė kamuoja 47% suaugusiųjų, teigia naujausi tyrimai
Nesvarbu, ką sako Vaiduoklių gaudytojai, mes vis tiek jų bijome. Nuo keistų garsų girdėjimo iki košmarų sapnavimo ar nerimo dėl paranormalių reiškinių ar žmonių įsilaužėlių – esame nakties nerimo apimta populiacija, ir, pasak naujo tyrimo, 47 % mūsų bijo tamsos.
Net jei pasirinkote geriausią pagal savo poreikius čiužinį ir pavertėte miegamąjį ramiu prieglobsčiu, jei esate vienas iš daugelio bijančių tumsos, kokybiškas miegas nėra lengvai pasiekiamas.
Nauji Benson for Beds tyrimai rodo, kad beveik pusė suaugusių britų vis dar bijo tamsos, o ši baimė veikia jų miegą. Penktadalis teigia, kad jų baimę suintensyvėja per mirusiųjų minėjimą.
Kaip tamsos baimė veikia miegą?
Baimė tamsai, mediciniškai apibrėžta kaip niktofobija, reiškia, kad 38% žmonių miegamojo rutinos dalis yra patikrinti už durų, po lova ar spintoje. 25% net miega su galva po pagalve. Tai gali apsunkinti užmigimą, nes padidėjęs nerimo lygis apsunkina atsipalaidavimą prieš miegą.
Ne tik naktinė baimė neleidžia suaugusiems užmigti, bet ir tikra vaiduoklių ir monstru baimė, nepaisant to, kiek mes manome, jog jau seniai turėjome būti išaugę šias baimes. Išties, tyrimas parodė, kad 35% suaugusiųjų sako, kad bijo tamsos, nes nerimauja dėl įvairiausių vaiduoklių.
Todėl beveik pusė suaugusiųjų (46%) palieka šviesą įjungtą, kai miega, kad galėtų susidoroti. Tačiau tai gali pabloginti miego kokybę, nes slopina melatonino gamybą ir trikdo mūsų cirkadinį ritmą.
Kaip padėti sau jeigu bijote tamsos?
Bijote tamsos? Nesijaudinkite, nes jūs tikrai nesate vieni! Daugelis žmonių patiria šią baimę, kuri gali sutrikdyti ramų miegą ir bendrą savijautą. Gera žinia – yra daug būdų, kaip suvaldyti šią baimę ir sukurti saugesnę bei ramesnę aplinką.
Pradėkite nuo paprastų, praktiškų žingsnių: pasirūpinkite tinkamu apšvietimu – naktinė lempa, silpna lemputė ar net švytintis žaislas gali padaryti stebuklus. Ramūs garsai, pavyzdžiui, baltojo triukšmo aparatas ar rami muzika, taip pat gali sumažinti nerimą. Pasirūpinkite saugumu – užrakinkite duris, o šalia lovos laikykite ką nors, kas suteikia saugumo jausmą.
Jei baimė yra stipri ir trukdo jūsų kasdieniam gyvenimui, nedvejokite kreiptis pagalbos į specialistą. Psichologas ar psichoterapeutas gali padėti atrasti baimės šaknis ir išmokyti jus veiksmingų atsipalaidavimo technikų, tokių kaip kvėpavimo pratimai ar meditacija. Nepamirškite, kad jūs galite įveikti šią baimę, o su tinkama pagalba tai bus daug lengviau!