Įsivaizduokite vietas, kur žmonės ne tik sulaukia šimto metų, bet ir senatvėje išlieka aktyvūs, sveiki ir džiaugiasi gyvenimu. Tokių vietų pasaulyje yra, ir jos vadinamos mėlynosiomis zonomis – regionais, kuriems būdingas ilgaamžiškumas. Kuo ypatingos šios vietos ir kokias paslaptis jos slepia?
Kas yra mėlynosios zonos?
„Mėlynųjų zonų“ sąvoką pristatė žurnalistas ir tyrėjas Danas Buettneris. Kartu su mokslininkų komanda jis apkeliavo pasaulį, ieškodamas vietovių, kur gyventojai pasižymi išskirtiniu ilgaamžiškumu. Buvo nustatytos penkios pagrindinės zonos: Ikaria Graikijoje, Loma Linda JAV, Sardinija Italijoje, Okinava Japonijoje ir Nikojos pusiasalis Kosta Rikoje. Šiose vietose žmonės ne tik ilgai gyvena – jie išlieka energingi, aktyvūs, dažnai iki pat gyvenimo pabaigos.
Ikaria, Graikija: žolelių arbatos ir poilsio galia
Graikiškoje Ikario saloje net kas trečias gyventojas sulaukia 90 metų, o demencija – itin reta. Ilgaamžiškumo paslaptis glūdi Viduržemio jūros mityboje: vaisiai, daržovės, alyvuogių aliejus, o taip pat – žolelių arbatos bei ožkų pienas. Gyventojai po pietų ilsisi, švenčia tradicines šventes, o gyvenimo tempas – ramus ir subalansuotas.
Loma Linda, JAV: vegetariška mityba ir šabo diena
Loma Lindoje gyvena septintosios dienos adventistų bendruomenė, kurios nariai gyvena apie 10 metų ilgiau nei vidutinis amerikietis. Jie renkasi vegetarišką mitybą, sportuoja, vengia žalingų įpročių ir skiria visą dieną poilsiui kiekvieną savaitę. Toks gyvenimo būdas padeda palaikyti žemą kraujospūdį, gerą širdies sveikatą ir stiprius socialinius ryšius.
Sardinija, Italija: ilgaamžiškumas ir judėjimas, šeima, vynas
Sardinijos kalnuotose vietovėse gyventojai vaikšto po 8 kilometrus kasdien. Jie maitinasi daržovėmis, ankštiniais augalais, o taip pat – naminiu vynu. Svarbiausia – stiprūs šeimos ryšiai: kartu gyvenantys kelių kartų žmonės patiria mažiau streso ir vienišumo.

Okinava, Japonija: daržai ir saldžiosios bulvės
Okinavos salose gyvenančios moterys – ilgiausiai gyvenančios pasaulyje. Jų mityba augalinė, pagrįsta tofu, saldžiosiomis bulvėmis ir nedideliu kalorijų kiekiu. Dauguma jų turi sodus, kuriuose dirba visą gyvenimą – tai užtikrina fizinį aktyvumą ir nuolatinį buvimą gryname ore.
Nikojos pusiasalis, Kosta Rika: saulė ir lengva vakarienė
Nikojos gyventojai geria kalcio turtingą vandenį, valgo moliūgus, kukurūzus ir pupeles, o vakarienę renkasi anksti ir lengvą. Jie daug laiko praleidžia saulėje, o fizinis darbas jiems – ne našta, o gyvenimo džiaugsmas.
Šaltinis: rbc.ua
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.