Viršsvoris tapo viena iš svarbiausių sveikatos problemų visame pasaulyje, ir ši tendencija, deja, vis auga. Specialistai teigia, kad pastebime didėjančią viršsvorio riziką dėl įvairių veiksnių, kurie gali būti tiek genetiniai, tiek gyvenimo būdo pasirinkimai. Ką reikėtų žinoti apie šias priežastis ir kaip galima jas valdyti?
Nesveika mityba ir per didelis kalorijų vartojimas
Pagrindinė viršsvorio priežastis yra nesveika mityba, ypač per didelis kalorijų vartojimas. Maisto produktai, turintys daug pridėtinio cukraus, riebalų ir kalorijų, gali prisidėti prie svorio augimo. Specialistai rekomenduoja sumažinti perdirbtų maisto produktų vartojimą, pakeičiant juos šviežiomis daržovėmis, vaisiais ir pilno grūdo produktais.
Be to, svarbu stebėti porcijų dydį ir valgyti subalansuotai, kad užtikrintumėte tinkamą kalorijų kiekį organizmui. Geri mitybos įpročiai taip pat apima reguliarų valgymą, vengiant pernelyg ilgo bado laikotarpių, kad organizmas nepradėtų kaupti riebalų.
Specialistai taip pat pataria valgyti lėtai, kad kūnas turėtų laiko pasakyti, kada jis yra sotus, taip sumažinant persivalgymo riziką. Renkantis maistą, svarbu vengti maisto produktų su daug priedų ir dirbtinių medžiagų, nes jie gali ne tik prisidėti prie svorio augimo, bet ir pakenkti bendram sveikatingumui.
Fizinio aktyvumo trūkumas
Fizinis aktyvumas yra būtinas, kad palaikytumėte sveiką kūno svorį ir sumažintumėte nutukimo riziką. Sėdimas gyvenimo būdas, ypač ilgas laiko praleidimas prie kompiuterio ar televizoriaus, lemia kalorijų pertekliaus kaupimąsi. Specialistai pataria kiekvieną dieną skirti bent 30 minučių vidutinio intensyvumo fiziniam aktyvumui, pavyzdžiui, vaikščiojimui, bėgiojimui arba sporto užsiėmimams, kad palaikytumėte gerą sveikatą ir išvengtumėte nutukimo.
Be to, net nedidelis aktyvumo padidėjimas – vaikščiojimas laiptais vietoj lifto ar trumpi pasivaikščiojimai per pietų pertrauką – gali turėti teigiamą poveikį. Reguliarus fizinis aktyvumas ne tik padeda deginti kalorijas, bet ir gerina medžiagų apykaitą, nuotaiką bei miego kokybę, kurie visi svarbūs norint išlaikyti sveiką svorį.
Genetiniai veiksniai
Genetika taip pat turi įtakos nutukimo rizikai. Tyrimai rodo, kad žmonės, turintys šeimose nutukimo istoriją, turi didesnę tikimybę susidurti su šia problema. Genai gali paveikti tai, kaip organizmas saugo ir degina riebalus, todėl šie žmonės dažnai susiduria su sunkumais išlaikyti sveiką svorį.
Genetiniai veiksniai gali lemti, kaip greitai medžiagų apykaita vyksta, kokie hormonai reguliuoja apetitą ir kaip organizmas reaguoja į maistą. Tačiau genetiniai veiksniai nenulemia visko – sveikas gyvenimo būdas vis tiek gali padėti sumažinti riziką.
Sveika mityba, reguliari fizinė veikla ir streso valdymas gali padėti neutralizuoti genetinį paveldą, nes sveiki įpročiai turi didelę įtaką kūno svorio kontrolei ir bendrai sveikatai. Net jei genai linkę didinti nutukimo riziką, gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti kontroliuoti ir sumažinti šią riziką.
Psichologiniai veiksniai ir stresas
Psichologiniai veiksniai, tokie kaip stresas, depresija ar nerimas, taip pat gali prisidėti prie nutukimo. Daugelis žmonių, patirdami stresą, linkę ieškoti komforto maiste, kuris dažnai būna kaloringas ir nesveikas. Šis elgesys, dar vadinamas „emociniu valgymu“, gali tapti įpročiu, kai žmogus naudoja maistą kaip būdą pabėgti nuo nemalonių jausmų. Ilgainiui tai gali lemti svorio augimą ir nutukimo vystymąsi.
Stresas gali turėti įtakos hormonams, reguliuojantiems apetitą, tokiems kaip kortizolis, kuris gali didinti alkį ir skatinti riebalų kaupimąsi pilvo srityje. Dėl šios priežasties svarbu rasti sveikesnių būdų susidoroti su emocinėmis problemomis, pavyzdžiui, užsiimant fizine veikla, meditacija ar psichologine pagalba.
Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, gali padėti asmenims išmokti valdyti emocijas ir išvengti netinkamo maisto vartojimo. Pasirūpinus emocine sveikata, galima žymiai sumažinti riziką priaugti svorio dėl psichologinių veiksnių.
Miego trūkumas
Miego trūkumas turi tiesioginę įtaką nutukimo rizikai. Neužtektinas miegas gali sutrikdyti hormonų balansą, kurie reguliuoja apetitą, ir padidinti alkio jausmą. Tyrimai rodo, kad miego trūkumas gali padidinti hormonų ghrelino, kuris skatina apetitą, lygį ir sumažinti leptino, kuris slopina apetitą, kiekį.
Dėl šios priežasties asmenys, kurie miega per mažai, dažnai jaučia didesnį alkį ir linkę valgyti daugiau kalorijų turinčius maisto produktus. Be to, nesugebėjimas pailsėti gali sumažinti motyvaciją sportuoti ir sveikai maitintis, nes nuovargis gali lemti fizinio aktyvumo stygiaus ir netinkamų maisto pasirinkimų.
Miego trūkumas taip pat veikia organizmo medžiagų apykaitą, todėl gali sumažėti gebėjimas deginti kalorijas efektyviai. Todėl rekomenduojama siekti bent 7–8 valandų kokybiško miego kiekvieną naktį, kad palaikytumėte sveiką svorį ir užtikrintumėte gerą bendrą sveikatą.
Aplinkos ir socialiniai veiksniai
Aplinkos ir socialiniai veiksniai taip pat turi didelės įtakos nutukimo vystymuisi. Gyvenimo sąlygos, kaip ir gyvenimo būdas šeimoje, darbo vietoje ar bendruomenėje, gali skatinti sveikus arba nesveikus įpročius. Pavyzdžiui, socialiniai tinklai, reklamos ir lengvas prieinamumas nesveiko maisto gali padidinti maisto vartojimą ir prisidėti prie nutukimo.
Šiuolaikinė visuomenė dažnai skatina vartoti greitą maistą, kuris dažnai yra aukšto kaloringumo, tačiau neturi daug maistinių medžiagų. Taip pat, žmonės, gyvenantys aplinkoje, kur dažnai siūloma nesveikų maisto pasirinkimų, gali susidurti su sunkumais priimant sveikesnius sprendimus.
Socialiniai veiksniai, tokie kaip draugų ir šeimos įtaka, gali turėti didelę įtaką maisto pasirinkimui ir gyvenimo būdui. Pavyzdžiui, draugų ar kolegų raginimas valgyti nesveikus užkandžius ar rinktis kaloringus gėrimus gali prisidėti prie svorio augimo. Atsižvelgiant į tai, svarbu kurti sveikesnę socialinę aplinką, skatinti aktyvų gyvenimo būdą ir įtraukti sveiką mitybą tiek šeimose, tiek bendruomenėse.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
