Važiavimas dviračiu dažnai pristatomas kaip vienas iš paprasčiausių ir prieinamiausių būdų palaikyti gerą fizinę formą ir stiprinti sveikatą. Tačiau, kaip perspėja neurologai, ši veikla nėra tinkama visiems – kai kuriais atvejais ji gali netgi pakenkti.
Kam nerekomenduojamas važiavimas dviračiu?
Visų pirma, gydytojai įspėja, kad dviračių sportas draudžiamas žmonėms, sergantiems sunkia, nekompensuota širdies ir kraujagyslių patologija. Tai apima išeminę širdies ligą, nestabilią arterinę hipertenziją bei neseniai patirtą miokardo infarktą. Intensyvus fizinis krūvis gali išprovokuoti aritmijos priepuolius arba krūtinės anginos ataką.
Atsargiai – sąnarių ligos
Žmonėms, turintiems sąnarių problemų, taip pat reikėtų vengti važinėjimo dviračiu. Važiuojant dviratį pagrindinis krūvis tenka klubų ir kelių sąnariams, o esant progresuojančiam osteoartritui (artrozei), tai tik paspartina kremzlių dėvėjimąsi ir gali sustiprinti skausmą bei uždegimą.
Važiavimas dviračiu nerekomenduojamas turint stuburo problemų ir tarpslankstelines išvaržas
Neurologai atkreipia dėmesį ir į stuburo sveikatą – ypač tiems, kurie turi tarpslankstelinių išvaržų juosmens srityje. Netaisyklinga laikysena ar padidėjęs ašinis krūvis važiuojant gali išprovokuoti nervinių šaknelių suspaudimą, sukeldamas skausmus ar net mobilumo sutrikimus.

Kraujo apytakos sutrikimai ir pusiausvyros problemos
Žmonėms, sergantiems išsiplėtusiomis venomis (varikoze) ar tromboflebitu, dviračių sportas taip pat nerekomenduojamas, ypač jei liga nėra gydoma. Tačiau kai kuriais atvejais, dėvint kompresines kojines, važinėti galima – bet tik pasitarus su gydytoju.
Kitas pavojus slypi pusiausvyros sutrikimuose. Sergantiems vestibuliarinėmis ligomis rekomenduojama atsisakyti važiavimo dviračiu, nes netikėtas pusiausvyros praradimas gali baigtis rimtomis traumomis. Dar viena rizikos grupė – epilepsija sergantys asmenys. Jiems ypač pavojinga važiuoti dviračiu saulėtomis dienomis, kai yra padidėjusi traukulių rizika.
Prieš lipant ant dviračio – pasitarkite su gydytoju
Gydytojai pabrėžia, kad visi, sergantys lėtinėmis ligomis, turėtų prieš aktyvų fizinį krūvį – ypač važiavimą dviračiu – pasikonsultuoti su savo gydytoju. Nors ši veikla daugeliui padeda stiprinti raumenis, širdies ir kraujagyslių sistemą, mažina stresą bei gerina nuotaiką, ji turi būti pasirinkta atsakingai ir atsižvelgiant į individualią sveikatos būklę.
Dviratis gali būti puikus sveikatingumo įrankis, bet tik tuo atveju, jei žmogus neturi tam tikrų sveikatos sutrikimų. Savarankiškai vertinti rizikas – pavojinga, todėl geriausias sprendimas – profilaktinė gydytojo konsultacija prieš pradedant aktyvų sportavimą.
Šaltinis: ukr.media
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.