Emocinis valgymas – dažna šventinio laikotarpio problema. Šventės dažnai tampa išbandymu mūsų santykiui su maistu. Dovanų pirkimas, šeimos susibūrimai ir šventiniai pietūs dažnai sukelia stresą, o tai gali lemti emocinį valgymą. Daugelis žmonių šiuo metu pastebi, kad jų mitybos įpročiai keičiasi, o kaltės jausmas dėl „neteisingų“ pasirinkimų tik dar labiau apsunkina situaciją.
Šis straipsnis kviečia pažvelgti giliau į emocinio valgymo priežastis, suprasti, kaip maistas gali tapti emocijų valdymo priemone, ir aptarti būdus, kaip kurti sveikesnį santykį su maistu.
Kaip maistas tampa emocijų valdymo priemone?
Prekybos centre „Trader Joe’s“ moteris į draugišką „Kaip jums sekasi?“ atsakė, jog jaučiasi prislėgta, nes suvalgė „per daug ledų“. Ši moteris nė nenumanė, kad pašnekovė – licencijuota psichologė, kuri specializuojasi valgymo sutrikimų srityje. Nors didžiąją dienos dalį psichologė padeda klientams geriau suprasti savo jausmus ir stiprinti santykį su maistu, šįkart ji tiesiog maloniai pritarė, kad kartais svarbiausia yra rasti būdą, kaip susidoroti su emocijomis. Tačiau ji būtų norėjusi padėti daugiau: paskatinti moterį kalbėtis su savimi švelniau, nevertinti savo valgymo, paaiškinti, kad maistas kaip emocijų valdymo būdas nėra blogas dalykas, ir atskleisti, kaip dietų kultūra veikia mūsų santykį su maistu.
Dauguma žmonių reguliariai naudoja maistą emocijoms valdyti. Emocinis valgymas gali pasireikšti kaip griežtas maisto kontrolės laikymasis, tam tikrų produktų eliminavimas ar, priešingai, visiškas nekontroliuojamas valgymas. Kai kurie svyruoja tarp šių kraštutinumų. Pavyzdžiui, persivalgymo epizodai dažniausiai kyla po ilgo laikotarpio, kai maistas buvo ribojamas.
Emocinio valgymo simptomai
Emocinis valgymas pasireiškia keliais būdingais simptomais, kurie dažnai rodo, kad maistas naudojamas kaip būdas susidoroti su emociniu stresu. Pagrindiniai simptomai:
- Nevalingas maisto suvartojimas: valgymas neturint alkio jausmo, tiesiog siekiant nuraminti emocijas, kaip pyktis, nerimas ar liūdesys.
- Per didelis maisto kiekis: suvalgoma daug maisto, net jei žmogus nėra fiziškai alkanas, dažnai tai atsitinka dėl emocinio poreikio.
- Kontrolės praradimas: jaučiamas nesugebėjimas sustoti valgyti, net jei žmogus jaučiasi pilnas ar nepatogiai.
- Gėda ir kaltė: po valgymo gali pasireikšti gėdos jausmas ar kaltė dėl suvartoto maisto kiekio, tačiau tai ne visada veda prie ilgalaikio savikontrolės atkūrimo.
- Slėpimas: dažnai emocinio persivalgymo metu žmonės slepia savo valgymo įpročius, vengdami kalbėti apie tai su kitais.
- Valgymas kaip emocinis atsakas: maistas tampa atsaku į emocinius išgyvenimus, tokius kaip stresas, nuovargis, vienatvė ar nusivylimas.
- Po valgymo – laikinas emocinis palengvėjimas: dažnai po valgio jaučiamas laikinai pagerėjusi nuotaika, tačiau ji greitai praeina ir grįžta į ankstesnę emocinę būseną.
Emocinis valgymas: būdai jį suvaldyti šventiniu laikotarpiu
Galbūt moteris iš „Trader Joe’s“ tąkart smagiai leido laiką su draugais ir „pasimėgavo“ ledais. Socialinė parama tokiais laikais yra itin svarbi, o maistas dažnai tampa būdu užmegzti ryšį ir kurti bendruomenę – viena iš socialiai priimtinesnių emocijų valdymo formų.
Emocinio valgymo valdymui svarbu atpažinti emocijas, sukeliančias valgymą, ir ieškoti kitų būdų su jomis susidoroti. Štai keli patarimai:
- Pripažinkite emocinį valgymą – stebėkite, kada valgote dėl emocijų, o ne dėl alkio.
- Valdykite emocijas be maisto – naudokite meditaciją, sportą ar kūrybines veiklas.
- Įsiklausykite į kūną – atpažinkite alkį ir valgykite subalansuotai.
- Planuokite maistą – valgykite reguliariai, kad išvengtumėte persivalgymo.
- Praktikuokite sąmoningą valgymą – skirkite dėmesio valgymo procesui.
- Išvengti maisto draudimų – leiskite sau pasimėgauti maistu saikingai.
- Sumažinkite streso lygį – naudokite atsipalaidavimo metodus.
- Kreipkitės į specialistus – pagalba iš psichologo ar mitybos specialisto gali būti naudinga.
Suprasdami, kaip emocinis valgymas yra naudojamas kaip emocijų valdymo priemonė, galime sumažinti kaltės jausmą ir padėti sau geriau jaustis. Atpažinus, kodėl žmonės naudoja maistą emocijoms valdyti, galima sumažinti savęs kritikos lygį ir kurti sveikesnį santykį su maistu. Jei persivalgymo sutrikimo simptomai jums yra pažįstami, svarbu kreiptis į specialistus, kurie gali padėti suprasti šio sutrikimo priežastis ir pasiūlyti veiksmingą pagalbą.
Šaltinis: https://www.psychologytoday.com
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.