Uoslė – vienas iš penkių pagrindinių pojūčių, leidžiančių mums suvokti aplinką. Tačiau uoslės jautrumas tarp žmonių skiriasi. Kai kurie žmonės pasižymi itin jautria uosle, sugebančia užuosti net menkiausius kvapus, o kiti – mažiau jautrūs. Šis skirtumas kelia klausimą: kas lemia šiuos individualius uoslės jautrumo svyravimus? Kodėl apskritai jautri uoslė ir apie uoslės sutrikmus straipsnyje ir pakalbėsime.
Jautri uoslė: kas ją lemia?
Jautrią uoslę lemia daugybė veiksnių, ir tai nėra vien tik genetinis veiksnys. Nors genai vaidina svarbų vaidmenį uoslės receptorių skaičiuje ir jų tipo įvairovėje, uodžiamo kvapo jautrumas priklauso ir nuo kitų veiksnių:
- Žmonės gimsta su skirtingais genais, koduojančiais uoslės receptorius. Žmonės, turintys daugiau ir įvairesnių receptorių, dažnai turi jautresnę uoslę. Tačiau genetinis vaidmuo nėra vienintelis, ir net tie, kurie turi panašius genus, gali pasižymėti skirtingu uoslės jautrumu.
- Rūkymas, oro tarša, tam tikri vaistai ir kitos aplinkos sąlygos gali neigiamai paveikti uoslės receptorius ir sumažinti jos jautrumą. Atvirkščiai, gyvenimas švarioje aplinkoje gali prisidėti prie jautresnės uoslės išlaikymo.
- Uoslės jautrumas dažniausiai mažėja su amžiumi. Vyresnio amžiaus žmonių uoslės receptorių skaičius ir funkcija gali būti sumažėjusi, todėl jų uoslė gali būti mažiau jautri.
- Tyrimai rodo, kad moterys dažnai turi jautresnę uoslę nei vyrai, ypač vaisingo amžiaus. Hormoniniai pokyčiai gali paveikti uoslės receptorių jautrumą.
- Kaip ir kiti pojūčiai, uoslė gali būti treniruojama. Nuolat uostant ir bandant identifikuoti įvairius kvapus, galima pagerinti uoslės jautrumą. Profesionalūs degustatoriai ar parfumeriai dažnai pasižymi itin jautria uosle, kurią jie išsiugdė ilgametės praktikos dėka.
- Kai kurios sveikatos būklės, pavyzdžiui, sinusitas, polipai ar neurologinės ligos, gali paveikti uoslės funkciją ir sumažinti jos jautrumą.

Kokie jautrios uoslės privalumai ir trūkumai?
Uoslės jautrumas, nors ir teikiantis daug privalumų, turi ir savo neigiamų pusių. Itin jautri uoslė gali būti didelis pliusas, leidžianti greitai aptikti pavojingus kvapus, tokius kaip dūmai ar dujos, taip užtikrinant saugumą ir padėti išvengti nelaimingų atsitikimų.
Ji leidžia geriau įvertinti maisto kokybę ir skonį, nes kvapas yra neatsiejama skonio dalis, suteikianti didesnį malonumą valgant. Tokia uoslė taip pat yra didelis privalumas tam tikrose profesijose, pavyzdžiui, parfumerijoje, degustacijoje ar maisto pramonės kokybės kontrolėje, kur gebėjimas atskirti subtilius kvapų niuansus yra būtinas.
Tačiau itin jautri uoslė gali turėti ir neigiamų pasekmių. Aplinkos kvapų, kurių kiti žmonės gali nepastebėti, pojūtis gali sukelti diskomfortą, net pykinimą. Padidėjęs jautrumas kvapams taip pat gali sukelti stipresnes alergijas ar kitas neigiamas reakcijas. Nuolatinis nemalonių kvapų poveikis gali turėti ir psichologinį poveikį, sukelti stresą, nerimą ar net depresiją.
Ar uoslės jautrumas gali kisti su amžiumi?
Uoslės jautrumas dažniausiai mažėja su amžiumi. Šis procesas yra natūralus ir susijęs su uoslės receptorių degeneracija bei sumažėjusiu jų skaičiumi. Tačiau šio proceso greitis gali skirtis priklausomai nuo individualių veiksnių, tokių kaip sveikata, aplinka ir gyvenimo būdas. Sveika mityba, rūkymo vengimas ir kitų žalingų įpročių, taip pat reguliari fizinė veikla gali padėti išlaikyti geresnę uoslės funkciją ilgiau.
Anosmija – visiškas uoslės praradimas
Anosmija yra visiškas uoslės praradimas. Su šia indikacija žmogus visiškai nejaučia jokių kvapų. Anosmija gali būti laikina arba nuolatinė, priklausomai nuo priežasties. Laikina anosmija dažnai būna susijusi su viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, pavyzdžiui, peršalimu ar gripu, kai užsikemša nosies ertmės. Tačiau nuolatinė anosmija gali būti rimtesnių sveikatos problemų, tokių kaip nervų pažeidimai, galvos traumos ar neurodegeneracinės ligos, požymis. Anosmijos priežastį nustatyti gali tik gydytojas, atlikęs atitinkamus tyrimus.

Jautri uoslė: uoslės receptorių skaičius pas žmones, šunis ir kates
Nors tikslus uoslės receptorių skaičius žmonėms, šunims ir katėms gali skirtis priklausomai nuo tyrimo metodo ir individualių skirtumų, apytiksliai galima teigti, kad žmonės turi apie 5–10 milijonų receptorių.
Šunys, priklausomai nuo veislės, turi kur kas daugiau – nuo 125 iki 300 milijonų receptorių, o katės – apie 200 milijonų.
Tačiau svarbu atsiminti, kad vien receptorių skaičius nenulemia uoslės jautrumo. Šį jautrumą taip pat veikia receptorių tipai, smegenų apdorojimo procesai ir kiti veiksniai.
Šunus turėdami gerokai didesnį receptorių skaičių ir labiau išvystytą uoslę sistema pasižymi gerokai jautresne uosle, palyginti su žmonėmis ar katėmis.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.