Gegužė Lietuvoje dažnai būna permaininga – šiltas pavasariškas oras gali netikėtai užleisti vietą vėsesnėms orų sąlygoms, netgi su šalnomis. Braškių sodinukai, ypač jauni ir ką tik pasodinti, yra jautrūs temperatūros svyravimams. Todėl svarbu žinoti, ką daryti su braškių sodinukais ir kaip apsaugoti savo būsimą derlių, jei orai atvėsta.
Stebėkite orų prognozes
Pirmiausia, tapkite budriais orų stebėtojais ir reguliariai tikrinkite patikimus sinoptikų pranešimus. Atkreipkite dėmesį ne tik į dienos temperatūrą, bet ir į prognozuojamas naktines bei ankstyvo ryto šalnas. Jei pranešama apie artėjančias šalnas ar žemą temperatūrą, artimą 0°C ar net žemesnę, o ypač jei prognozuojamas ramus, be vėjo oras, nedelskite ir pradėkite ruošti savo braškių sodinukus galimai vėsai.
Atminkite, kad ankstyvos rytinės šalnos yra itin pavojingos jauniems augalams, nes staigus temperatūros kritimas be oro judėjimo sukuria idealias sąlygas ledo kristalams formuotis ant lapų ir pažeisti jų ląsteles. Būkite proaktyvūs ir pasiruoškite apsaugoti savo būsimą derlių iš anksto.
Mulčiavimas – paprasta ir efektyvi apsauga
Mulčiavimas iš tiesų yra vienas patogiausių ir mažiausiai varginančių būdų padėti braškių sodinukų šaknims atlaikyti nepalankias temperatūras. Šis paprastas veiksmas sukuria tarsi šiltą antklodę aplink augalų šaknis, veiksmingai izoliuodamas dirvožemį nuo staigių temperatūros šuolių tiek atvėsus, tiek vėliau vėl sušilus orams. Mulčias ne tik sulaiko sukauptą šilumą dirvožemyje naktį, bet ir lėtina jo atvėsimą, taip švelnindamas šalčio poveikį. Štai keletas tinkamų mulčiavimo medžiagų:
- Šiaudai: Tai bene populiariausias pasirinkimas dėl savo purumo ir gerų izoliacinių savybių. Šiaudai gerai praleidžia orą ir neleidžia kauptis drėgmei prie pat augalo stiebo.
- Pjuvenos: Smulkios medžio pjuvenos taip pat gali būti naudojamos, tačiau svarbu įsitikinti, kad jos yra gerai perpuvusios ir nešviežios, nes šviežios pjuvenos gali pradėti rūgštėti ir atimti azotą iš dirvožemio.
- Eglės ar pušies spyglius: Šie ne tik gerai izoliuoja, bet ir palaipsniui rūgština dirvožemį, o tai yra palanku braškėms. Be to, spygliuočių kvapas gali atbaidyti kai kuriuos kenkėjus.
- Lengva agroplėvelė: Nors dažniau naudojama dengimui, lengva ir orui pralaidi agroplėvelė, patiesta aplink augalus, taip pat gali šiek tiek apsaugoti dirvožemį nuo atšalimo.
Būtinai paskleiskite pakankamai storą, kelių centimetrų storio mulčio sluoksnį aplink kiekvieną braškių sodinuką, tačiau palikite atvirus pačius augalų stiebus ir lapus, kad nesudarytumėte sąlygų puvimui.
Dengimas agroplėvele arba kita medžiaga
Jei orų prognozės rodo, kad artėja ne tik vėsūs orai, bet ir stiprios šalnos, vien tik mulčio sluoksnio apsauga gali būti nepakankama, ypač jautriems jauniems braškių daigams. Tokiu atveju būtina pasirūpinti papildoma, tiesiogine augalų danga, kuri sukurs barjerą tarp šalto oro ir braškių lapų bei žiedų. Štai kelios veiksmingos dengimo priemonės:
- Agroplėvelė: Tai vienas patikimiausių pasirinkimų. Lengva agroplėvelė apsaugos nuo nedidelių šalnų, o storesnė – nuo stipresnių. Jos pralaidumas orui ir šviesai leidžia augalams „kvėpuoti“ ir gauti reikiamą šviesą net ir būnant uždengtiems. Patogiausia agroplėvelę pritvirtinti virš augalų naudojant specialius lankus, kurie sukuria tarpą tarp dangos ir augalų. Jei lankų neturite, galite tiesiog atsargiai užmesti plėvelę ant viršaus, būtinai palikdami šiek tiek laisvumo, kad ji nespaustų lapų ir žiedų, o kraštus patikimai prispauskite akmenimis, žemėmis ar kitomis sunkesnėmis medžiagomis, kad vėjas nenupūstų.
- Audinys arba senos paklodės: Tai puiki alternatyva, jei neturite agroplėvelės. Naudokite lengvus, natūralaus pluošto audinius, pavyzdžiui, medvilnę. Sintetiniai audiniai gali praleisti šaltį. Svarbu, kad danga būtų pakankamai lengva ir puria, kad neslėgtų augalų ir nepažeistų jų trapų stiebų bei žiedų. Kaip ir su agroplėvele, ryte, kai tik pakyla temperatūra ir praeina šalnos pavojus, dangalus būtina nedelsiant nuimti, kad augalai gautų šviesos ir oro.
- Plastikiniai kibirai arba vazonai: Šis metodas idealiai tinka pavieniams, jauniems braškių sodinukams apsaugoti. Apverskite švarius plastikinius kibirus ar vazonus ir uždėkite ant kiekvieno augalo. Tai sukurs nedidelį šiltnamio efektą ir apsaugos nuo tiesioginio šalčio poveikio. Ryte taip pat nepamirškite nuimti šių dangalų.
Laistymas prieš šalnas (atsargiai)
Iš tiesų, egzistuoja nuomonė, kad prieš numatomas šalnas reikėtų gausiai palieti dirvožemį, ypač aplink braškių sodinukus. Šio metodo esmė slypi vandens gebėjime sugerti ir lėtai atiduoti šilumą. Drėgnas dirvožemis veikia kaip savotiškas šilumos akumuliatorius, todėl naktį jis atvėsta lėčiau nei sausas, ir tai gali šiek tiek pakelti dirvožemio temperatūrą aplink šaknis, taip sumažinant šalnų riziką.
Vis dėlto, šį patarimą reikėtų taikyti labai atsargiai ir tik tuomet, jei dirvožemis aplink jūsų braškių sodinukus yra sausas. Per didelis drėgmės kiekis, ypač kai oro temperatūra yra žema ir nėra aktyvios augalų transpiracijos, gali sukelti priešingą efektą – per šlapias dirvožemis vėsiu oru gali tapti palankia terpe šaknų puviniui vystytis ir netgi padidinti augalų pažeidžiamumą šalčiui dėl sumažėjusios ląstelių sulčių koncentracijos. Todėl, prieš laistydami, įsitikinkite, kad dirvožemis tikrai yra išsausėjęs, ir laistykite saikingai, tik tiek, kad jis būtų drėgnas, bet ne permirkęs.
Ką daryti su vazonuose auginamais braškių sodinukais?
Jei jūsų braškių sodinukai dar tik pratinami prie lauko temperatūros ir orai atvėsta, turite keletą pasirinkimų, priklausomai nuo šalnų stiprumo ir jūsų galimybių.
Perkėlimas į šiltesnę patalpą
Jei prognozuojamos stiprios šalnos, o jūsų sodinukai yra nedideliuose vazonuose, pats saugiausias būdas juos apsaugoti – perkelti į šiltesnę patalpą. Tai gali būti šiltnamis, garažas su langu, veranda arba net vėsesnis kambarys namuose. Svarbu, kad patalpoje temperatūra nenukristų žemiau 0°C. Perkėlus sodinukus į vidų, nereikės papildomai jų dengti. Tačiau nepamirškite, kad ryte, kai pavojus praeina, o orai atšyla, reikėtų palaipsniui vėl pratinti augalus prie lauko sąlygų, jei dar neplanuojate jų sodinti į nuolatinę vietą.
Palikimas lauke su papildoma apsauga
Jei perkelti visų vazonų yra nepatogu arba neturite tinkamos patalpos, galite palikti braškių sodinukus lauke, tačiau būtina juos kruopščiai apsaugoti. Vazonai patys savaime šiek tiek apsaugo šaknis nuo staigaus atšalimo, tačiau viršžeminė dalis vis tiek yra pažeidžiama.
Tokiu atveju galite naudoti jau minėtas dengimo priemones: agroplėvelę, audinį ar net apdengti kiekvieną vazoną atskirai didesniu plastikiniu kibiru ar dėže. Svarbu, kad danga nesiliestų prie lapų ir žiedų. Taip pat galite pabandyti pritraukti vazonus arčiau vienas kito ir prie pastato sienos, kur temperatūra naktį gali būti šiek tiek aukštesnė. Mulčiavimas vazonuose taip pat gali suteikti papildomos šilumos izoliacijos.
Svarbu prisiminti
Net jei perkeliate sodinukus į vidų, pasirūpinkite, kad jie gautų pakankamai šviesos. Jei laikote juos tamsiame garaže, reikėtų trumpam išnešti į šviesą dienos metu. Taip pat stebėkite dirvožemio drėgmę vazonuose – net ir vėsiu oru jis gali išdžiūti. Būkite atidūs ir reaguokite pagal konkrečias orų sąlygas bei savo galimybes.
Ką daryti, jei sodinukai visgi nušalo?
Jei vis dėlto nutiko taip, kad jūsų braškių sodinukai patyrė šalnų, neskubėkite jų nurašyti. Palaukite kelias dienas ir stebėkite augalus. Dažnai pažeidžiami tik lapai, o šaknys ir augimo pumpurai lieka sveiki. Pažeistus lapus galite nuskabyti. Jei pažeidimai yra didesni, stebėkite, ar augalai pradeda leisti naujus lapelius. Jei taip, jie atsigaus.
Prevencija – geriausia apsauga
Nors kartais orų nenuspėjamumas mus nustebina, planuojant braškių sodinimą, verta atsižvelgti į galimas gegužės mėnesio šalnas. Jei jūsų regione jos yra dažnos, galite pasirinkti vėlesnius sodinimo terminus arba iš anksto pasiruošti apsaugos priemones.
Atidžiai stebėdami orus ir laiku reaguodami, galite apsaugoti savo braškių sodinukus nuo nepalankių gegužės orų ir užtikrinti gausų bei sveiką derlių ateityje.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
