Dezodorantai – kasdienis daugelio žmonių ritualas, padedantis kovoti su nemaloniu kūno kvapu. Tačiau ar šios priemonės yra visiškai nekenksmingos? Specialistai atskleidžia liūdną tiesą apie dezodorantų poveikį mūsų organizmui.
Dezodorantų cheminė sudėtis: potencialūs pavojai
Daugelis dezodorantų, ypač antiperspirantų, sudėtyje turi įvairių cheminių medžiagų, kurių ilgalaikis poveikis sveikatai nėra iki galo ištirtas ir kelia susirūpinimą. Dažniausiai naudojamos medžiagos yra aliuminis, parabenai, ftalatai ir kvapiosios medžiagos, kurios gali turėti neigiamą poveikį organizmui.
Aliuminis, naudojamas kaip antiperspirantas prakaitui mažinti, kai kuriuose tyrimuose siejamas su padidėjusia krūties vėžio rizika, ypač jei jis tepamas ant pažasčių, esančių arti limfmazgių. Tačiau šis ryšys nėra visiškai įrodytas ir yra prieštaringai vertinamas mokslininkų, todėl reikalingi tolesni tyrimai, kad būtų galima padaryti apibendrintas išvadas.
Parabenai, dažnai naudojami kaip konservantai, kad pailgintų dezodoranto tinkamumo laiką, gali imituoti estrogeno poveikį organizme, sutrikdydami hormonų pusiausvyrą.
Ftalatai, plastifikatoriai, suteikiantys dezodorantui tam tikrų savybių, pavyzdžiui, minkštumą, gali sutrikdyti endokrininę sistemą, turėdami įtakos hormonų gamybai ir veikimui.
Galiausiai, kvapiosios medžiagos, skirtos maloniam aromatui sukurti, dažnai yra mišinys iš daugybės cheminių junginių, iš kurių kai kurie gali sukelti alergines reakcijas, dirginti odą, sukelti kvėpavimo problemas ar net galvos skausmus. Dėl šių priežasčių svarbu atkreipti dėmesį į dezodoranto sudėtį ir rinktis kuo natūralesnes alternatyvas.
Dezodorantų poveikis odai: nuo dirginimo iki alergijos
Dezodorantų poveikis odai gali skirtis priklausomai nuo individualios jautrumo, odos tipo ir dezodoranto sudėties. Kai kurie žmonės gali patirti tik lengvą dirginimą, paraudimą ar niežėjimą, ypač pažasčių srityje, o kiti – sunkesnes alergines reakcijas, tokias kaip bėrimas, pūlingi spuogai, kontaktinis dermatitas ar net odos uždegimas.
Šie simptomai ypač dažni naudojant dezodorantus, kurių sudėtyje yra dirbtinių kvapų, alkoholio, aliuminio druskų ar kitų dirginančių medžiagų. Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti hiperpigmentacija (odos spalvos pakitimai) po ilgalaikio dezodoranto naudojimo.
Jautrią odą turintys asmenys turėtų rinktis hipoalerginius dezodorantus, kurių sudėtyje nėra kvapų ir kitų potencialių alergenų. Svarbu atidžiai rinktis dezodorantus, atkreipiant dėmesį į sudėtį, ir išbandyti nedidelį kiekį ant odos prieš naudojant visame plote.
Jei atsiranda nepageidaujamų reakcijų, tokių kaip stiprus niežėjimas, skausmas, patinimas ar didelis paraudimas, nedelsiant nutraukti dezodoranto naudojimą ir kreiptis į dermatologą arba kitą sveikatos priežiūros specialistą. Gali prireikti naudoti specifinius vaistus, kad sumažinti simptomus.
Dezodorantų poveikis sveikatai: abejotini teiginiai
Be odos dirginimo ir alergijų, kai kurie tyrimai rodo galimą dezodorantų, ypač antiperspirantų, ryšį su kitomis sveikatos problemomis, nors šie ryšiai nėra visiškai įrodyti ir reikalauja tolesnių tyrimų.
Kaip jau minėta, aliuminis, dažnai naudojamas antiperspirantuose prakaitavimui mažinti, kai kuriuose tyrimuose siejamas su padidėjusia krūties vėžio rizika. Tačiau šis ryšys yra prieštaringai vertinamas mokslo bendruomenėje, nes nėra vieningo sutarimo dėl priežastinio ryšio tarp aliuminio naudojimo ir krūties vėžio atsiradimo.
Kai kurie tyrimai rodo koreliaciją, bet tai nebūtinai reiškia priežastingumą. Reikia daugiau tyrimų, kad būtų galima nustatyti aiškų ryšį ir išsiaiškinti, ar aliuminis iš tiesų kelia grėsmę sveikatai.
Kiti tyrimai nagrinėja galimą dezodorantų, ypač tų, kurių sudėtyje yra endokrininę sistemą veikiančių medžiagų, tokių kaip parabenai ir ftalatai, poveikį endokrininei sistemai. Šios medžiagos gali imituoti hormonus arba trukdyti jų veikimui, todėl gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą ir turėti įtakos vaisingumui, skydliaukės funkcijai ir kitoms kūno sistemoms. Tačiau šių tyrimų rezultatai dažnai yra nevienareikšmiai, o kai kurie tyrimai nerado jokio reikšmingo ryšio tarp dezodorantų ir endokrininės sistemos sutrikimų.
Be to, kai kurie tyrimai nagrinėja galimą dezodorantų poveikį kepenims ir inkstams, bet šių tyrimų rezultatai yra riboti ir reikalauja tolesnių tyrimų, kad būtų galima padaryti patikimas išvadas.
Kol kas nėra įrodymų, kad dezodorantai tiesiogiai kenkia kepenims ar inkstams, bet ilgalaikis kai kurių cheminių medžiagų poveikis gali turėti neigiamos įtakos šiems organams.
Apskritai, reikalingi išsamesni ir ilgalaikiai tyrimai, kad būtų galima tiksliai nustatyti dezodorantų poveikį sveikatai, nes esami duomenys dažnai yra nevienareikšmiai ir reikalauja papildomos analizės.
Alternatyvos dezodorantams: sveikesni pasirinkimai
Norint sumažinti dezodorantų poveikį sveikatai ir sumažinti galimą riziką, galima rinktis alternatyvas, tokias kaip natūralūs dezodorantai be aliuminio, parabenų, ftalatų ir dirbtinių kvapų.
Šie dezodorantai dažnai gaminami iš natūralių ingredientų, pavyzdžiui, mineralinių druskų, sodos, kokosų aliejaus ar kitų augalinių ekstraktų. Svarbu atidžiai skaityti dezodoranto etiketę ir rinktis produktus, kurių sudėtyje nėra potencialiai kenksmingų cheminių medžiagų. Atkreipkite dėmesį į ženklinimą „be aliuminio”, „be parabenų”, „be ftalatų” ir „be dirbtinių kvapų”. Taip pat svarbu pasirinkti dezodorantus, kurie yra tinkami jūsų odos tipui ir jautrumui.
Kai kurie žmonės renkasi naudoti tik vandenį arba natūralias priemones, tokias kaip soda bikarbona (ištirpinta vandenyje), kad neutralizuotų nemalonius kvapus. Soda bikarbona gali padėti absorbuoti drėgmę ir neutralizuoti bakterijas, kurios sukelia nemalonų kvapą. Tačiau svarbu atminti, kad šios priemonės gali būti ne tokie veiksmingos kaip cheminiai dezodorantai, ypač esant dideliam prakaitavimui. Be to, soda gali dirginti jautrią odą.
Kiti renkasi namuose gamintus dezodorantus iš natūralių ingredientų, tokiu būdu geriau kontroliuojant produktų sudėtį ir vengiant potencialiai kenksmingų cheminių medžiagų. Tačiau svarbu nepamiršti, kad namuose gaminamų dezodorantų veiksmingumas gali skirtis, ir jie gali būti ne tokie veiksmingi kaip komerciniai dezodorantai.
Nepriklausomai nuo pasirinkimo, svarbu reguliariai valyti pažastis ir naudoti švarius drabužius, kad būtų išvengta bakterijų dauginimosi ir sumažintas nemalonus kūno kvapas.
Nereikalingų sudedamūjų dalių ženklinimas
Cheminių medžiagų ženklinimas ant dezodorantų ir kitų kosmetikos gaminių pakuotės gali skirtis priklausomai nuo šalies ir gamintojo, tačiau dažniausiai naudojami šie pavadinimai:
Aliuminis. Aliuminis dažniausiai ženklinamas kaip aluminum chlorohydrate, aluminum zirconium tetrachlorohydrex gly, aluminum chlorohydrex PG, arba panašiais pavadinimais, kuriuose yra žodis „aluminum”. Gali būti naudojamos ir kitos aliuminio druskos, turinčios skirtingus pavadinimus.
Parabenai. Parabenai ženklinami pridedant priesagą „-paraben” prie pagrindinio pavadinimo. Dažniausiai sutinkami parabenai yra:
- Methylparaben
- Ethylparaben
- Propylparaben
- Butylparaben
- Isobutylparaben
Ieškokite šių žodžių etiketėje.
Ftalatai. Ftalatai dažnai nėra tiesiogiai išvardyti dezodorantų sudėtyje, nes jie gali būti naudojami kaip pagalbinių medžiagų komponentai. Jei gamintojas nenurodo ftalatų konkrečiai, tai nebūtinai reiškia, kad jų nėra. Ieškokite ingredientų, kurie gali juos turėti, pavyzdžiui, kai kurių kvapų ar plastifikatorių.
Dezodorantų poveikis mūsų organizmui yra sudėtingas ir nėra visiškai išaiškintas. Specialistai ragina būti sąmoningiems renkantis dezodorantus ir vengti tų, kurių sudėtyje yra potencialiai pavojingų cheminių medžiagų. Tačiau net ir natūralūs dezodorantai gali sukelti nepageidaujamas reakcijas. Svarbiausia yra atidžiai stebėti savo kūną ir rinktis tas priemones, kurios yra saugiausios ir tinkamiausios individualiai.
Svarbu: straipsnis yra informacinio pobūdžio ir neatsoja tikrų mokslinių tyrimų bei gydytojų pateiktų išvadų.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.