Higiena yra svarbi mūsų sveikatos ir gerovės dalis, tačiau kai kurie žmonės vis dar turi įpročių, galinčių kelti riziką jų sveikatai. Šiame straipsnyje aptarsime kai kuriuos nehigieniškiausius įpročius, kurių daro daugelis žmonių net nesuvokdami, jog daro didelę žalą jų sveikatai.
Naudojimasis telefonu tualete
Daugelis žmonių naudojasi išmaniaisiais telefonais tualete, tačiau tai yra vienas iš nehigieniškiausių įpročių. Telefonai gali tapti bakterijų perykla, nes juos retai valome, o tualete jie gali būti užteršti įvairiomis bakterijomis ir virusais.
Tyrimai rodo, kad vidutinis išmanusis telefonas turi daugiau bakterijų nei tualeto sėdynė. Naudojant telefoną tualete, jis gali būti užterštas E. coli bakterijomis ir kitais patogenais, galinčiais sukelti rimtų sveikatos problemų. Be to, šios bakterijos gali išlikti ant telefono paviršiaus ilgą laiką ir vėliau būti perduotos į mūsų veidą, akis ar burną.
Dar vienas svarbus aspektas yra tas, kad naudojant telefoną tualete, mes linkę praleisti ten daugiau laiko nei būtina. Tai gali sukelti hemorojų ar kitas su vidurių užkietėjimu susijusias problemas. Be to, ilgesnis buvimas tualete padidina tikimybę, kad telefonas bus užterštas.
Norint išvengti šios problemos, geriausia visiškai atsisakyti telefono naudojimo tualete. Jei tai neįmanoma, būtina reguliariai valyti telefoną specialiomis dezinfekuojančiomis servetėlėmis ir griežtai laikytis rankų higienos po naudojimosi tualetu. Taip pat verta apsvarstyti galimybę naudoti antibakterinį telefono dėklą, kuris gali sumažinti bakterijų kaupimąsi ant prietaiso paviršiaus.
Retas rankšluosčių keitimas
Reguliarus rankšluosčių keitimas yra būtinas, nes drėgni rankšluosčiai yra puiki terpė bakterijoms daugintis. Deja, daugelis žmonių pernelyg ilgai naudoja tą patį rankšluostį.
Ekspertai rekomenduoja keisti rankšluosčius bent kartą per savaitę, o jei įmanoma, dar dažniau. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į vonios kambario rankšluosčius, nes jie dažniausiai būna drėgni ir šiltoje aplinkoje, kas yra idealu mikroorganizmams vystytis. Ilgai naudojamas rankšluostis gali sukaupti ne tik bakterijas, bet ir grybelius, galinčius sukelti odos infekcijas ar alergines reakcijas.
Be to, svarbu atkreipti dėmesį į rankšluosčių džiovinimą. Jei rankšluostis nėra tinkamai išdžiovinamas tarp naudojimų, jis gali įgyti nemalonų kvapą ir tapti dar palankesne terpe mikroorganizmams daugintis. Idealiausia būtų džiovinti rankšluosčius gerai vėdinamoje vietoje arba naudoti rankšluosčių džiovintuvą. Taip pat svarbu skalbti rankšluosčius aukštoje temperatūroje (bent 60°C), kad būtų sunaikinta dauguma mikroorganizmų.
Čiaudėjimas ar kosėjimas į rankas
Nors tai gali būti instinktyvu, čiaudėti ar kosėti į rankas yra nehigieniška. Vietoj to reikėtų naudoti alkūnės linkį arba servetėlę, kad būtų išvengta bakterijų plitimo.
Nagų kramtymas
Šis įprotis ne tik gadina nagus, bet ir leidžia bakterijoms iš rankų patekti į burną. Be to, po nagais kaupiasi nešvarumai ir mikrobai.
Nagų kramtymas gali sukelti dantų ir žandikaulio problemas, nes nuolatinis spaudimas gali pažeisti dantų emalį ir išbalansuoti sąkandį.
Šis įprotis taip pat gali sukelti burnos ir dantenų infekcijas, nes per namus į burną patenka įvairūs patogenai. Be to, kramtant nagus, galima pažeisti nagų guolį, kas gali sukelti skausmingas infekcijas aplink nagus.
Psichologiniu aspektu, nagų kramtymas dažnai yra nerimo ar streso požymis, todėl svarbu atkreipti dėmesį į šio įpročio priežastis ir ieškoti sveikesnių būdų stresui valdyti.
Maisto ragavimas ir grąžinimas atgal į indą
Šis įprotis ypač pavojingas, kai maistas yra bendras. Taip galima lengvai perduoti ligas kitiems. Ragaujant maistą ir grąžinant jį atgal į bendrą indą, perduodami ne tik seilių lašeliai, bet ir potencialiai pavojingi mikroorganizmai, tokie kaip virusai ar bakterijos.
Ypač rizikingas šis elgesys tampa, kai žmogus yra užsikrėtęs, bet dar nejaučia simptomų, taip netyčia platindamas ligą. Be to, kai kurie žmonės gali turėti alergijų ar jautrumų tam tikriems maisto produktams, o toks maisto ragavimas gali sukelti jiems rimtų sveikatos problemų.
Saugesnė alternatyva yra naudoti atskirus įrankius maisto ragavimui arba įsidėti norimą paragauti maistą į atskirą lėkštę.
Nesiprausimas po sporto
Prakaitas ir bakterijos, susikaupę ant odos po treniruotės, gali sukelti odos problemas ir nemalonų kvapą, jei nepasirūpinama tinkama higiena. Nepašalinus prakaito ir bakterijų po sporto, jie gali sukelti odos uždegimus, geltonas dėmes ar net pūlinius. Be to, susikaupęs prakaitas ir bakterijos gali sukelti nemalonų kūno kvapą, kuris ne tik nemalonu kitiems, bet ir gali būti ženklas apie galimas sveikatos problemas.
Svarbu po treniruotės pašalinti prakaitą ir nusiprausti, o jei tai neįmanoma, bent jau nušluostyti odą drėgnu rankšluosčiu. Taip pat svarbu dėvėti švarias, natūralias medžiagas propuojančias drabužius, kurie padeda pasišalinti drėgmei. Reguliarus dušas ir tinkama odos priežiūra padeda išvengti nepageidaujamų pasekmių.
Dažnas veido lietimas
Mūsų rankos liečia daugybę paviršių per dieną, todėl dažnas veido lietimas gali perkelti bakterijas ir virusus tiesiai ant veido odos ar į akis, nosį, burną. Įvairiose aplinkose susikaupia daugybė mikroorganizmų, kurie gali būti pernešami tiesiogiai į jautrias kūno vietas, sukeliant infekcijas ar kitus sveikatos sutrikimus.
Dantų šepetėlio laikymas atvirai vonios kambaryje
Tyrimai rodo, kad nuleidžiant tualetą, ore pasklidę lašeliai gali nukeliauti net iki 1,5 metro. Jei dantų šepetėlis laikomas atvirai, jis gali būti užterštas. Tualeto nuskalavimas sukelia tualeto kaukės paviršiuje esančių bakterijų ir virusinių dalelių išsiskyrimą į aplinką, kurios gali nusėsti ant greta esančių paviršių, įskaitant ir dantų šepetukus.
Dantų šepetėlyje kaupiantis bakterijoms ir nešvarumams, jis gali tapti pakartotinio užkrėtimosi šaltiniu, todėl šepetukus reikėtų laikyti uždaruose induose ar bent jau kuo toliau nuo tualeto.
Vaisių ir daržovių nenuplovimas prieš valgant
Ant vaisių ir daržovių paviršiaus gali būti pesticidų likučių, purvo ir bakterijų, todėl juos būtina nuplauti prieš vartojimą.
Svarbu kruopščiai nuplauti vaisius ir daržoves švariu vandeniu ir, jei reikia, lengvai patrinti šepetuku, kad būtų pašalinti visi potencialūs pavojai sveikatai.
Batų avėjimas namuose
Batai perneša daugybę bakterijų ir nešvarumų iš lauko. Avint juos namuose, šie teršalai pasklidą po visus namus. Ant batų pado kaupiasi žemė, akmenėliai, šiukšlės ir įvairūs mikroorganizmai, kurie gali būti pernešami į gyvenamąsias patalpas.
Tai sukelia pavojų sveikatai, nes šie nešvarumai gali sukelti alergines reakcijas, kvėpavimo takų problemas ar net užkrečiamąsias ligas. Svarbu laikytis taisyklės „batai ant durų” ir įsirengti specialią vietą, kur būtų galima palikti batus prieš įeinant į namus.
Nors kai kurie iš šių įpročių gali atrodyti nekalti, jie gali turėti reikšmingos įtakos mūsų sveikatai. Svarbu atkreipti dėmesį į savo kasdienes praktikas ir jei pastebite, jog turt nemažai šių įpročių, pasistenkite juos keisti po truputį, kol visai atsikratysite.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
